Apie psichologinį atsparumą

Psichologė Eglė Kalinauskienė

 

Vieni žmonės geba atremti didžiulius gyvenimo iššūkius ir sėkmingai gyventi toliau, o kiti žmonės palūžta patyrę sąlyginai nedidelius sunkumus. Stebint tokią skirtingą žmonių reakciją į sunkumus buvo bandoma suprasti nuo ko priklauso šis skirtumas. Profesorius Michel Manciaux atliko tyrimą ir atrado, jog žmogaus savijauta krizės metu priklauso nuo sunkumų pobūdžio, aplinkos, kurioje jis yra ir paties žmogaus individualių savybių. Viena iš tokių savybių – psichologinis atsparumas, kuris lemia gebėjimą geriau įveikti krizes. Psichologinis atsparumas yra kaip tam tikras vidinis žmogaus jėgų rezervas, kuris padeda įveikti stresą, netikėtai iškilusius sunkumus ir gyventi sudėtingomis sąlygomis.

Michel Manciaux tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, jog žmogaus savijauta krizės metu stipriai priklauso ne tik nuo asmens ypatumų, bet ir nuo aplinkos. Jei žmogaus aplinka yra smurtinė ir kelia grėsmę jo sveikatai ar gyvybei. Tokiu atveju, svarbiausia yra save apsaugoti, ieškoti pagalbos.

Kaip tapti atsparesniu?

Psichologinis atsparumas neapsaugo nuo nesėkmių ar nelaimių, tai daugiau gebėjimas jas įveikti, kurį galima stiprinti. Atsparumas vystosi visą žmogaus gyvenimą per patirtį, santykius, įveiktus sunkumus bei ugdomus įgūdžius, todėl kiekvienas galime jį stiprinti. Atsparumą padeda stiprinti trys šaltiniai: santykiai su aplinkiniais, asmens gebėjimai ir vertybės.

Santykiai su aplinkiniais. Stiprindami psichologinio atsparumo šaltinį – santykius su aplinkiniais – stenkitės įsitraukti į bendruomenę ir jos veiklą, palaikyti santykius su jums svarbiais asmenimis, bendrauti su jus palaikančiais asmenimis, nelikti vieniems kai jums sunku, dalintis savo sunkumais su artimaisiais ir esant poreikiui paprašyti pagalbos iš aplinkinių. Pavyzdžiui, jei patiriate sunkumų darbe ir nežinote, kokį sprendimą priimti, nespręskite jų vienas, paskambinkite draugams, šeimos nariams ar kreipkitės pagalbos  į specialistus.

Gebėjimai. Stiprindami psichologinio atsparumo šaltinį – savo gebėjimus – siekite mokytis, įgyti naujų įgūdžių, ieškoti informacijos jei kažko nežinote, užsiimti darbine bei kūrybine veikla, sportuoti, mokytis streso įveikos būdų, atrasti savo stiprybes (ką mokate, kas jums sekasi), pasidžiaugti savimi. Pavyzdžiui, jei kyla dažni ar stiprūs konfliktai namuose, mokykitės naujų, pozityvių konfliktų sprendimo būdų, kurie padės greičiau įveikti sunkumus.

Vertybės. Stiprindami psichologinio atsparumo šaltinį – savo vertybes – bandykite suprasti kas jūsų gyvenime svarbiausia, įvardinti savo vertybes, tikėjimą, išsikelti tikslą ir jo siekti, gyventi vadovaujantis savo vertybėmis, tikėjimu bei įsitikinimais. Pavyzdžiui, jei atradote, kad jums svarbi vertybė pagarba, palaikykite santykius tik su tais asmenimis, kurie jus vertina ir bendrauja pagarbiai.

Būti atspariu nereiškia, kad esame visagaliai ar, kad galime ištverti visus gyvenimo sunkumus. Būti atspariu reiškia gebėti prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių, rasti pozityvius problemų sprendimo būdus, remtis aplinkiniais bei savo gebėjimais, o kartais būti atspariu reiškia pasakyti “ne” dalykams, kurie mums yra kenksmingi, pasitraukti iš nepalankios aplinkos ar paprašyti kitų pagalbos.

 

 

Naudota literatūra:

1. Giordano F. (2016) Resilience: From Inspiration To Action. Life stories, Reflections, Experiences.