Kiek kartų pagavote save norint išrėkti šią frazę, kai derybos su paaugliu pasiekė aklavietę?

Viešumoje mes norime atrodyti kaip supratingi, ramūs ir šiuolaikiški tėvai. Mes skaitome knygas apie pozityvų auklėjimą ir linksime galvomis.

Bet kas lieka už kadro?

Už kadro lieka tas paralyžiuojantis bejėgiškumas, kai keturiolikmetis trenkia durimis, o tu lieki stovėti koridoriuje su besidaužančia širdimi. Lieka naktinis nerimas, kai telefonas išjungtas, o laikrodis rodo dešimt minučių po sutarto grįžimo laiko. Už kadro lieka tėvų nerimas ir baimė: „Ar aš jį prarandu? Ar mes blogi tėvai?“.

Derybos su paaugliu nėra karas, kurį privalote laimėti. Tai derybos su būsimu suaugusiuoju. Štai kas lieka nematoma, bet veikia:

1. Neliečiamos ribos: Nuolaidos galimos dėl kambario tvarkos ar ekrano laiko, bet ne dėl saugumo. Žinokite savo „raudonas linijas“ dar prieš prasidedant ginčui.
2. Klausymasis, o ne atsikirtimas: Paaugliai rėkia ir maištauja tada, kai jaučiasi neišgirsti. Leiskite jiems išsireikšti, net jei nesutinkate su nei vienu žodžiu.
3. Abipusis sandoris: Sprendimas veiks tik tada, kai paauglys pats prisidės prie jo kūrimo. „Aš siūlau tai, o ką siūlai tu?“ – štai kur prasideda derybų menas.

Nustoti kontroliuoti nereiškia pasiduoti. Tai reiškia pradėti pasitikėti.

Tėvystė augant vaikams tampa tik sunkesnė, o „literatūriniai“ patarimai kartais tiesiog neveikia.

Prisijunkite prie mūsų! Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.

Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.  

The post # Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 9/10: Derybų menas vs Laimėti mūšį appeared first on Šeimos Santykių Institutas.

Mamos kartais linkusios vadovauti, nes pasitiki tik savo metodais. Pasąmoninga kontrolė dažnai kyla iš didžiulės atsakomybės jausmo, tačiau ji vargina pačią mamą ir atima iš tėčio erdvę tapti lygiaverčiu partneriu. Juk tėtis nėra mamos asistentas, kuris laukia nurodymų: „atnešk, padaryk, palaikyk“. Tėtis nėra ir mamos klonas. Jis rengia, maitina ir žaidžia kitaip – ir tai yra puiku. Skirtingai nėra blogai – perduok estafetę ir atsikvėpk.

Kai tėtis prisiima pusę emocinio ir buitinio krūvio, šeimoje laimėti gali visi. Mama pagaliau gali atsikvėpti ir skirti laiko sau, o vaikas gauna stiprų, patikimą ryšį su abiem tėvais.

Nustokime girti tėčius už tai, kad jie tiesiog yra tėvai. Normalizuokime lygiavertę tėvystę.

Prisijunkite prie mūsų! Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.

Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.  

The post # Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 8/10: Tėtis nėra pagalbininkas – tėtis yra komanda appeared first on Šeimos Santykių Institutas.

Dažnai kyla klausimas, kaip suderinti du priešingus principus: leisti laisvai rinktis ir spręsti bei nustatyti ribas. „Leiskite vaikui išsirinkti ar atsikelti pačiam“, sako vaikų psichologai. Tai didina vaiko pasitikėjimą.

Už kadro lieka derybos, kodėl neiti į darželį su princesės karūna ir suknele ar šortais į mokyklą lapkričio mėnesį.

Pavyzdžiai, kaip galima pertvarkyti rytinę rutiną įvairaus amžiaus vaikams, išlaikant vaiko pasirinkimo laisvę ir aiškias ribas.

• Mažesnieji (1–5 metai): „Nenoriu rengtis!“

Mažų vaikų smegenys ryte dar tik bunda, o staigus reikalavimas keisti aplinką (iš šiltos lovos į drabužius) sukelia nepasitenkinimą. Jiems reikia jausmo, kad jie patys valdo situaciją. Tikslas – sumažinti sprendimų priėmimo naštą ryte, kai vaiko smegenys dar neveikia pilnu pajėgumu.
Riba: Į darželį / lauką einame apsirengę. Tai nekeičiama.

Pasirinkimas (vakar): Ryte drabužių spinta turi būti uždaryta. Leiskite vaikui drabužius išsirinkti iš vakaro. Paruoškite dvi poras kelnių ar marškinėlių. Ryte nėra jokio svarstymo „ką vilktis“ – tik veiksmas. Riba bus: „Tu pats vakare išsirinkai šiuos drabužius. Vilksiesi juos dabar ar automobilyje?“
Pasirinkimas (ryte) „Kur ir kaip“: Leiskite pasirinkti procesą, o ne faktą. „Nori rengtis pats ar, kad aš tau padėčiau?“, „Nori rengtis lovoje ar ant kilimo?“.

Kraštutinė riba (Natūrali pasekmė): Jei mažesnis vaikas kategoriškai atsisako rengtis, o laikas spaudžia, ramiai pasakykite: „Matau, kad dabar nenori rengtis. Tvarkoj. Drabužius įsidedu į maišą, o į darželį važiuojame su pižama. Apsirengsi grupėje.“ (Svarbu tai padaryti be pykčio, kaip neutralų faktą.

• Vyresnieji (6–12+ metų): „Nenoriu keltis!“

Vyresnių vaikų pasipriešinimas kėlimuisi dažnai susijęs su biologinio ritmo pokyčiais arba augančiu poreikiu patiems kontroliuoti savo gyvenimą ir laiką. Nuolatinis tėvų žadinimas ir pyktis sukuria priklausomybę – vaikas žino, kad gali miegoti iki, kol tėvai pakels balsą. Kaip pažadinti vaiko nervų sistemą švelniai, bet užtikrintai, perkeliant atsakomybę už prabudimą jam pačiam:
Riba: Pamokos prasideda laiku, vėluoti negalima.

Šviesos ir garso kontrolė: Užuot staigiai rėkę „Kelkis!“, likus 15 minučių iki kėlimosi atidarykite užuolaidas (natūrali šviesa stabdo miego hormono melatonino gamybą) arba įjunkite ramią muziką.
„5 minučių“ taisyklė: Pažadinkite vaiką pirmuoju prisilietimu (apkabinimu, nugaros paglostymu) ir duokite pasirinkimą: „Tau laikas keltis. Gali išlipti iš lovos dabar arba dar 5 minutes pagulėti užsimerkęs, bet tada iškart lipame.“ (Nustatykite žadintuvą toms 5 minutėms).
Vyresniems – atsakomybės perleidimas: Iš vakaro susitarkite: „Aš tave ryte pažadinsiu tik vieną kartą. Toliau tave žadins tavo žadintuvas. Jei nespėsi, važiuosime / eisi taip, kaip stovi.“
Natūralios pasekmės: Jei vaikas neatsikelia laiku, leiskite jam patirti natūralias pasekmes (žinoma, saugumo ribose). Pavyzdžiui, nespėjus papusryčiauti – eina alkanas (arba su paprastu užkandžiu kuprinėje). Pavėlavus į mokyklą – pats aiškinasi mokytojai. Tai moko, kad kėlimasis reikalingas ne tėvams, o jam pačiam.

Rytinio laiko pasirinkimas: Aptarkite situaciją iš vakaro, ramioje aplinkoje. „Matau, kad ryte tau sunku atsikelti ir mes pykstamės. Kiek laiko tau realiai reikia pasiruošti? Nori, kad žadintuvas skambėtų 7:00 ar 7:15, bet tada teks ruoštis greičiau?“.

Pagrindinės taisyklės:

Ramybės rezervas: Vaikai akimirksniu pajunta tėvų vidinį stresą ir į jį reaguoja gynyba. Atsikelkite patys 15–20 minučių anksčiau nei vaikai, kad spėtumėte ramiai išgerti kavos / arbatos ir pasiruošti jų „budinimui“.

Pirmiausia ryšys, tik tada užduotis: Prieš reikalaudami rengtis ar keltis, skirkite 1 minutę fiziniam ryšiui. Paglostykite, apkabinkite, pasakykite „labas rytas“. Prabudimas per teigiamą emociją stipriai sumažina norą priešintis tolimesniems reikalavimams.

Prisijunkite prie mūsų! Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.

Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.  

The post # Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 7/10: Apie pasirinkimą: renkis / nenoriu appeared first on Šeimos Santykių Institutas.

Kai augini vaiką vienas ar daliniesi jo globa, žodis „poilsis“ skamba kaip pokštas. Kaltės jausmas graužia vos pagalvojus apie laiką sau – atrodo, kad atimi jį iš vaiko, nes nėra kam perduoti estafetės.

Žinokite: gražiose nuotraukose to nematyti. Tikroji tėvystė vyksta už kadro.

Ar laikas sau nėra egoizmas?

Mitas: Turiu būti su vaiku 24/7, kad būčiau geras tėvas / mama.

Realybė: Emocinis pervargimas mažina kantrybę.

Iš kur paimti tiek laiko sau?

Mitas: Laikas sau – tai kelios valandos (kurių ir taip trūksta!)

Realybė: Užtenka 10 minučių visiškoje tyloje, kad nervų sistema persikrautų. Tyrimai atskleidė, kad tėvų emocinė būsena tiesiogiai veikia vaiko saugumo jausmą. Jei išseksite jūs, sugrius ir vaiko pasaulis. Leisti sau atsikvėpti, paprašyti pagalbos ar tiesiog pabūti penkiolika minučių tyloje – tai ne atimti laiką iš vaiko. Tai dovanoti jam ramius, saugius ir stiprius tėvus.

Atraskite savo 15 minučių poilsio. Užmerkite akis, išgerkite kavą tyloje ar tiesiog pasėdėkite. Tai ne atlygis už tai, kad viską padarėte, o todėl, kad jums reikia jėgų.

Prisijunkite prie mūsų! Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.

Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.  

The post # Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 6/10: Šaltos kavos manifestas appeared first on Šeimos Santykių Institutas.

Už kadro lieka tie momentai, kai eini „tik nusiplauti rankų“, kad gautum 180 sekundžių tylos. Bet tada išgirsti: „Mamaaaa, ką daraiii?“ ir pamatai pirštukus po durimis.

Net ir tos 3 minutės yra aukso vertės. Tai tas momentas, kai tiesiog reikia giliai įkvėpti, suvalgyti „tą“ skanėstą, kuriuo nenori dalintis, ir sekundę pabūti tiesiog savimi, o ne „mama“ ar „tėčiu“.

Mes dažnai kalbame apie vaikų poreikius, bet užmirštame tuos, kurie juos pildo. Būti pavargusiam yra normalu. Norėti tylos yra žmogiška.

Ši kampanija yra apie jus – tuos, kurie daro neįmanomus dalykus kiekvieną dieną, net jei jėgos senka. Jūs darote nuostabų darbą.

Kas dar slepiasi vonioje „pailsėti“? Kas yra jūsų „slapta vieta“ namuose, kurioje ieškote ramybės?

Prisijunkite prie mūsų! Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.

Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.  

The post # Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 5/10: Tėvystės užkulisiai: kas yra tikra? appeared first on Šeimos Santykių Institutas.

Kartais būna akimirkų, kai atrodo, kad gyvename ne savo namuose, o kažkokiame chaose, kur pagalvės ant grindų, drabužiai ant stalo, o sienos – potencialus piešimo lapas. Prieš griebdamiesi už galvos dėl trupinių ant sofos, pirštų atspaudų ant veidrodžių išmėtytų kaladėlių ar rūbų, pažiūrėkite į tai vaiko akimis. Vaikams tai nėra netvarka – čia vyksta veiksmas, kūryba ir tikras, triukšmingas gyvenimas. Netvarka namuose turi neįtikėtinų naudų:

• Smegenų sportas: Išvartytos kėdės ir pastatytos „būstinės“ lavina vaiko erdvinį mąstymą ir problemų sprendimą.
• Emocinis saugumas: Vaikas, kuris drąsiai jaukia aplinką, jaučiasi saugus eksperimentuoti ir klysti.
• Sensorinis lavinimas: Pilstomas vanduo ar piešimas pirštais aktyvina pojūčius, kurie tiesiogiai atsakingi už kalbos raidą.

Namų ruoša yra begalinė, o vaikystė – trumpa. Leiskite jiems kurti (ir šiek tiek nusiaubti) savo pasaulį. Leiskite ir sau šiandien nesusitvarkyti.

Ir vis dėlto, daugeliui gali kilti klausimas: Ar taip ir „paleisti viską?“

Tikrai ne – yra svarbu ne tik palaikyti vaikų norą išbandyti ir kurti, bet kartu ir ugdyti atsakomybę.

Kaip tai galima padaryti?

• Mažinant savo nuovargį. Supaprastinkite taisykles – tvarkykite namus tik kartą per dieną (pvz., vakare), o ne kas penkias minutes.
• Mokant vaikus atsakomybės. Netvarka yra puiki proga mokytis: „Mes kartu sukūrėme šią pilį, dabar kartu padėkime kaladėles miegoti“.

Svarbiausia taisyklė: Sterilūs namai lavina tik tėvų kontrolės jausmą, o kūrybiška netvarka – vaiko asmenybę. Jūsų vaikai prisimins ne blizgančias grindis, o tai, kaip kartu statėte tvirtovę iš tų pačių pagalvių.

Prisijunkite prie mūsų! Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.

Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.  

The post # Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 4/10: Apie namų „veidą” appeared first on Šeimos Santykių Institutas.

Pamirškite tvarką, dabar svarbiausia – išgyventi ir tiesiog… būti kartu. Pirmieji mėnesiai lengvesni, kai nuovargį dalijatės perpus. Juk gimus vaikui, gimsta ir tėvų komanda. Pirmaisiais mėnesiais padėti vienas kitam svarbu ne todėl, kad „taip reikia“, o todėl, kad:

• Nuovargis, padalintas perpus, saugo nuo perdegimo.
• Rami mama ir ramus tėtis – geriausia aplinka kūdikiui.
• Ryšys kuriamas kartu: abu tėvai yra vienodai svarbūs.

Kai tėtis perima naktinį „budėjimą“, o mama gauna valandą nepertraukiamo miego, laimi visi. Net mažiausia pagalba buityje ar išklausymas be kritikos saugo jūsų ryšį ir padeda kurti saugią aplinką kūdikiui.

Prisijunkite prie mūsų! Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.

Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.  

The post # Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 3/10: Pirmasis „išgyvenimo“ mėnuo appeared first on Šeimos Santykių Institutas.

Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.  

The post # Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 2/10: Tėvystė – tai nuolatinis kontrastas appeared first on Šeimos Santykių Institutas.

Mes pradedame naują kampaniją #GyvenimasUžKadro 🎬

Bus mažiau patarimų „kaip viską suspėti“ ir daugiau palaikymo tiems, kurie šiandien nesuspėjo nieko. Nes tėvystė nėra projektas, kurį reikia atlikti idealiai. Tai kelionė, kurioje viskas gerai yra net tada, kai viskas eina ne pagal planą.

Prisijunkite prie mūsų! Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.

Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.  

© Šeimos santykių institutas

The post # Gyvenimas Už Kadro 🎬 appeared first on Šeimos Santykių Institutas.