Tobulas kadras – kūdikis ramiai miega, saulė šviečia pro langą, o mama turi akimirką sau. Bet jei pasuktume kamerą vos kažkiek į šoną… Už kadro liko ataušusi kava. Liko kalnas skalbinių, liko tos pusiaunakčio akimirkos, kai mama verkė iš visiško bejėgiškumo, nes nežinojo, kaip nuraminti verkiantį kūdikį. Mes dažnai idealizuojame tėvystę, nes meilė vaikui yra beribė. Tačiau tiesa ta, kad už kiekvieno gražaus kadro slepiasi sudėtingas nematomas darbas:

• Nuolatinis budrumas ir naktinis kėlimasis.
• Tėvų klausimas „kieno dabar eilė“, virtęs tyliu konfliktu.
• Kaltės jausmas, kad nesi „pakankamai gera mama“ ar „pakankamai geras tėtis“.

Jausti nuovargį nereiškia būti netikusiais tėvais. Sustabdykime tą tobulumo iliuziją. Pasidalinkime tikrąja tėvyste.

Prisijunkite prie mūsų! Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.