# Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 9/10: Derybų menas vs Laimėti mūšį
„Kol gyveni mano namuose, darysi taip, kaip aš pasakiau!“
Kiek kartų pagavote save norint išrėkti šią frazę, kai derybos su paaugliu pasiekė aklavietę?
Viešumoje mes norime atrodyti kaip supratingi, ramūs ir šiuolaikiški tėvai. Mes skaitome knygas apie pozityvų auklėjimą ir linksime galvomis.
Bet kas lieka už kadro?
Už kadro lieka tas paralyžiuojantis bejėgiškumas, kai keturiolikmetis trenkia durimis, o tu lieki stovėti koridoriuje su besidaužančia širdimi. Lieka naktinis nerimas, kai telefonas išjungtas, o laikrodis rodo dešimt minučių po sutarto grįžimo laiko. Už kadro lieka tėvų nerimas ir baimė: „Ar aš jį prarandu? Ar mes blogi tėvai?“.
Derybos su paaugliu nėra karas, kurį privalote laimėti. Tai derybos su būsimu suaugusiuoju. Štai kas lieka nematoma, bet veikia:
- Neliečiamos ribos: Nuolaidos galimos dėl kambario tvarkos ar ekrano laiko, bet ne dėl saugumo. Žinokite savo „raudonas linijas“ dar prieš prasidedant ginčui.
- Klausymasis, o ne atsikirtimas: Paaugliai rėkia ir maištauja tada, kai jaučiasi neišgirsti. Leiskite jiems išsireikšti, net jei nesutinkate su nei vienu žodžiu.
- Abipusis sandoris: Sprendimas veiks tik tada, kai paauglys pats prisidės prie jo kūrimo. „Aš siūlau tai, o ką siūlai tu?“ – štai kur prasideda derybų menas.
Nustoti kontroliuoti nereiškia pasiduoti. Tai reiškia pradėti pasitikėti.
Tėvystė augant vaikams tampa tik sunkesnė, o „literatūriniai“ patarimai kartais tiesiog neveikia.
Prisijunkite prie mūsų! Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.
Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.
