<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Naujienos Archives - Šeimos Santykių Institutas</title>
	<atom:link href="https://www.ssinstitut.lt/category/naujienos/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://www.ssinstitut.lt/category/naujienos/</link>
	<description>Jums. Jūsų santykiams. Jūsų vaikui.</description>
	<lastBuildDate>Fri, 06 Nov 2026 08:07:35 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.9.11</generator>

<image>
	<url>https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/favicon-100x100.jpg</url>
	<title>Naujienos Archives - Šeimos Santykių Institutas</title>
	<link>https://www.ssinstitut.lt/category/naujienos/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Kviečiame patyrinėti savo šeimą!</title>
		<link>https://www.ssinstitut.lt/2026/11/06/kvieciame-patyrineti-savo-seima_kai_kazkas_supyksta/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kvieciame-patyrineti-savo-seima_kai_kazkas_supyksta</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Zivile]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 06 Nov 2026 07:57:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ssinstitut.lt/?p=9030</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kai šeimoje kažkas supyksta...</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/11/06/kvieciame-patyrineti-savo-seima_kai_kazkas_supyksta/">Kviečiame patyrinėti savo šeimą!</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Jūs geriausiai pažįstate savo šeimą. Tačiau ar visada pastebite, kaip bendraujate, reaguojate vieni į kitus ir kas padeda jums išgirsti kitus?</p>
<p>Parengėme kortelių seriją įvairiomis šeimos gyvenimo temomis. Kiekvienoje iš jų rasite nedidelį pasiūlymą, kurį galėsite išbandyti kasdienybėje, ir klausimų, padėsiančių pastebėti, kas vyksta jūsų šeimoje.</p>
<h4 data-pm-slice="1 1 []"><strong>Kai šeimoje kažkas supyksta&#8230;</strong></h4>
<p>Pyktis yra natūrali mūsų gyvenimo dalis. Tačiau ar pastebime, kas vyksta tarp mūsų, kai supykstame? Kaip vieno šeimos nario reakcija veikia kitus?</p>
<p>Kviečiame išbandyti mažą eksperimentą: sustoti, smalsiai stebėti ir pamėginti sureaguoti kitaip.</p>
<p><strong>Pasirinkite vieną pasiūlymą ir patyrinėkite, kas pasikeis jūsų šeimoje.</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”. </em><em><br />
</em><em>© Šeimos santykių institutas</em></p>
<h4 data-pm-slice="1 1 []"><img fetchpriority="high" decoding="async" class="alignnone size-large wp-image-9058" src="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Seimos_gyvenimas_Kai_kazkas_sypyksta-1-722x1024.jpg" alt="" width="722" height="1024" srcset="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Seimos_gyvenimas_Kai_kazkas_sypyksta-1-722x1024.jpg 722w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Seimos_gyvenimas_Kai_kazkas_sypyksta-1-211x300.jpg 211w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Seimos_gyvenimas_Kai_kazkas_sypyksta-1-768x1090.jpg 768w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Seimos_gyvenimas_Kai_kazkas_sypyksta-1-600x851.jpg 600w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Seimos_gyvenimas_Kai_kazkas_sypyksta-1.jpg 874w" sizes="(max-width: 722px) 100vw, 722px" /></h4>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/11/06/kvieciame-patyrineti-savo-seima_kai_kazkas_supyksta/">Kviečiame patyrinėti savo šeimą!</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title># Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 10/10: Derybų menas</title>
		<link>https://www.ssinstitut.lt/2026/10/28/gyvenimas-uz-kadro-10-10/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gyvenimas-uz-kadro-10-10</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Zivile]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 28 Oct 2026 06:54:35 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ssinstitut.lt/?p=9020</guid>

					<description><![CDATA[<p>Būti tėvais reiškia nuolat mokytis iš naujo. Net ir naujos kalbos.</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/10/28/gyvenimas-uz-kadro-10-10/"># Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 10/10: Derybų menas</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Už kadro labai dažnai lieka kalbos barjeras tarp tėvų ir paauglių. Tėvai jaučiasi atstumti, nes paaugliui vis svarbesni tampa jo draugai ir tėvai dažnai nesupranta paauglių žodyno.</p>
<p><em>„Mano kambarys nėra skibidi, tu tiesiog esi delulu“</em> – jei girdite tokius žodžius ir jaučiatės taip, lyg namuose apsigyveno užsienietis, šis įrašas skirtas jums.</p>
<p>Už kadro labai dažnai lieka tėvų pasimetimas. Tas akimirksnis, kai supranti, kad tavo mažylis užaugo ir sukūrė savo pasaulį, į kurį tavęs nebeįsileidžia. Kartais tėvai pradeda pykti ant paauglių slengo, jį drausti ar išjuokti. Bet po šiuo pykčiu slepiasi liūdesys – baimė prarasti ryšį ir nebesuprasti savo vaiko.</p>
<p>Derybų menas prasideda nuo kalbos supratimo. Paauglių slengas – tai jų būdas kurti identitetą ir nubrėžti ribas.</p>
<p>Jei norite, kad paauglys išgirstų jus, parodykite, kad girdite jį. Nebūtina pačiam pradėti kalbėti kaip trylikamečiui (tai jiems dažniausiai atrodo <em>cringe</em>), bet suprasti jų žodžius – tai parodyti pagarbą jų pasauliui. Kai paauglys mato, kad jį suprantate, gynybinė siena griūva daug greičiau.</p>
<p><strong>Būti tėvais reiškia nuolat mokytis iš naujo. Net ir naujos kalbos.</strong></p>
<p><strong>Praturtinkite tėvų žodyną!</strong></p>
<p><img decoding="async" class="alignnone wp-image-9021 size-medium" src="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Derybu-menas-300x300.png" alt="" width="300" height="300" srcset="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Derybu-menas-300x300.png 300w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Derybu-menas-150x150.png 150w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Derybu-menas-768x768.png 768w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Derybu-menas-650x650.png 650w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Derybu-menas-600x600.png 600w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Derybu-menas-100x100.png 100w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/Derybu-menas.png 960w" sizes="(max-width: 300px) 100vw, 300px" /><img decoding="async" class="alignnone wp-image-9026 size-medium" src="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-2-Derybu-menas-300x300.png" alt="" width="300" height="300" srcset="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-2-Derybu-menas-300x300.png 300w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-2-Derybu-menas-150x150.png 150w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-2-Derybu-menas-768x768.png 768w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-2-Derybu-menas-650x650.png 650w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-2-Derybu-menas-600x600.png 600w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-2-Derybu-menas-100x100.png 100w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-2-Derybu-menas.png 960w" sizes="(max-width: 300px) 100vw, 300px" /><img loading="lazy" decoding="async" class="alignnone wp-image-9025 size-medium" src="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-3-Derybu-menas-300x300.png" alt="" width="300" height="300" srcset="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-3-Derybu-menas-300x300.png 300w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-3-Derybu-menas-150x150.png 150w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-3-Derybu-menas-768x768.png 768w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-3-Derybu-menas-650x650.png 650w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-3-Derybu-menas-600x600.png 600w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-3-Derybu-menas-100x100.png 100w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-3-Derybu-menas.png 960w" sizes="auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px" /><img loading="lazy" decoding="async" class="alignnone wp-image-9024 size-medium" src="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-4-Derybu-menas-300x300.png" alt="" width="300" height="300" srcset="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-4-Derybu-menas-300x300.png 300w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-4-Derybu-menas-150x150.png 150w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-4-Derybu-menas-768x768.png 768w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-4-Derybu-menas-650x650.png 650w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-4-Derybu-menas-600x600.png 600w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-4-Derybu-menas-100x100.png 100w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-4-Derybu-menas.png 960w" sizes="auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px" /><img loading="lazy" decoding="async" class="alignnone wp-image-9023 size-medium" src="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-5-Derybu-menas-300x300.png" alt="" width="300" height="300" srcset="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-5-Derybu-menas-300x300.png 300w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-5-Derybu-menas-150x150.png 150w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-5-Derybu-menas-768x768.png 768w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-5-Derybu-menas-650x650.png 650w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-5-Derybu-menas-600x600.png 600w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-5-Derybu-menas-100x100.png 100w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-5-Derybu-menas.png 960w" sizes="auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px" /><img loading="lazy" decoding="async" class="alignnone wp-image-9022 size-medium" src="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-6-Derybu-menas-300x300.png" alt="" width="300" height="300" srcset="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-6-Derybu-menas-300x300.png 300w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-6-Derybu-menas-150x150.png 150w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-6-Derybu-menas-768x768.png 768w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-6-Derybu-menas-650x650.png 650w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-6-Derybu-menas-600x600.png 600w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-6-Derybu-menas-100x100.png 100w, https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/10-6-Derybu-menas.png 960w" sizes="auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px" /></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Prisijunkite prie mūsų!</strong> Sekite mūsų <strong><a href="https://www.facebook.com/ssinstitut/">Facebook paskyrą</a>,</strong> stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”. </em><em> </em></p>
<p><img loading="lazy" decoding="async" class="alignnone wp-image-5147 " src="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/SADM-logo_herbas-300x110.png" alt="" width="196" height="72" /></p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/10/28/gyvenimas-uz-kadro-10-10/"># Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 10/10: Derybų menas</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Paauglių motyvacija: kas ją slopina ir kas padeda stiprinti?</title>
		<link>https://www.ssinstitut.lt/2026/10/23/paaugliu-motyvacija-kas-ja-slopina-ir-kas-padeda-stiprinti/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=paaugliu-motyvacija-kas-ja-slopina-ir-kas-padeda-stiprinti</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Zivile]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 23 Oct 2026 06:03:57 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[#paaugliųmotyvacija]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ssinstitut.lt/?p=9015</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jei susiduriate su sunkumais motyvuojant paauglį, kviečiame skaityti, kas padeda ir kas slopina paauglių motyvaciją.</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/10/23/paaugliu-motyvacija-kas-ja-slopina-ir-kas-padeda-stiprinti/">Paauglių motyvacija: kas ją slopina ir kas padeda stiprinti?</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><em>Parengė psichologė <a href="https://www.ssinstitut.lt/instructor/kristina-tutliene/">Kristina Tutlienė</a></em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tėvams svarbu, kad jų vaikai būtų smalsūs, atsakingi ir siektų savo tikslų, tačiau tai pasiekti nėra taip paprasta. Šiame laikotarpyje tėvai susiduria su tuo, kad paaugliai neretai ginčijasi, nesutinka, kelia klausimus „kodėl“, kokia prasmė. Paauglys vis dar mokosi numatyti pasekmes, planuoti, savarankiškai veikti, ugdo savikontrolės įgūdžius. Todėl suaugusiojo vaidmuo tampa svarbus padedant jaunuoliui vystyti šiuos gebėjimus, kurie yra svarbūs siekiant tikslų, susiduriant su iššūkiais. Toliau aptarsime, koks elgesys trukdo, o koks padeda motyvuoti paauglį įsitraukti į veiklas bei ugdant įgūdžius reikalingus siekiant savo tikslų.</p>
<p>Paaugliai gali priešintis atlikti kokias nors veiklas, kai susiduria su itin dažna <strong>kritika. </strong>Kai vaikas girdi dažniau priekaištus apie neatliktus darbus, nei apie tai kas jam pavyko, didėja jo pasipriešinimas, mažėja noras bendradarbiauti. Vietoj dažnos kritikos, būtų svarbu, kad paauglys sulauktų <strong>pagyrimų</strong>, įvardinimų apie tai ką jau atliko, būtų <strong>pamatytos jo pastangos</strong> (pvz.: Matau, kad šį kartą daugiau skyrei laiko pasiruošimui). Tai labiau motyvuoja nei nuolatinė kritika.</p>
<p>Šalia kritikos neretai atsiranda ir <strong>kaltinimai</strong>, <strong>moralai</strong>, kurie skatina vaiko pyktį ir apsunkina problemos sprendimo ieškojimą. Vietoje priekaištų svarbu bandyti suprasti tas situacijas. Pavyzdžiui, tam gali būti naudojami <strong>atviri klausimai</strong>, kurie skatintų patį paauglį pagalvoti apie galimus sprendimus: <em>„Kas buvo sunkiausia?“, „Kokios pagalbos reikėtų?“, „Koks būtų pirmas žingsnis nuo kurio galėtum pradėti?“</em>. Paties jaunuolio atrastas sprendimas jam gali atrodyti kur kas patrauklesnis ir priimtinesnis nei tėvų išsakytas, tai didintų jo motyvaciją imtis veiksmų, o taip pat ugdytų atsakomybės jausmą.</p>
<p>Paauglių motyvaciją mažina per <strong>dideli lūkesčiai</strong>. Kai keliami tikslai atrodo nepasiekiami, labai sunku net pradėti. Tada reiktų didelius tikslus padėti <strong>suskaidyti į mažesnius</strong>, kurie atrodytų pasiekiami ir jaunuolis greičiau patirtų sėkmę. Taip pat paaugliai gali sau kelti tokius lūkesčius, kaip <em>„negaliu suklysti“, „turiu padaryti tobulai“.</em> Šie lūkesčiai sau irgi mažina motyvaciją imtis veiklos, nes gali būti itin baisu suklysti ir tada darbai, veiklos yra net nepradedami. Priėmimas, kad galiu klysti, gali padėti mažinti šiuos lūkesčius. Tėvai savo pavyzdžiu gali parodyti, kaip jie tvarkosi su savo nesėkmėmis ir normalizuoti klaidas.</p>
<p>Atsitraukimą didina ir motyvaciją mažina <strong>palyginimai</strong> su broliais, seserimis, kitais vaikais ir pan. Palyginimas gali kelti pyktį, norą ginčytis, prieštarauti. Svarbu vaikui kelti <strong>jo gebėjimus atitinkamus lūkesčius</strong>, matyti jo individualią situaciją, atsižvelgti į jo kontekstą, jo tikslus (vietoje: „<em>Pažiūrėk į Joną, jis mokosi geriau nei tu“,</em> sakyti <em>„Matau, kad iš matematikos yra gaunami žemesni balai. Gal aš galiu kuo nors padėti?“).</em></p>
<p>Motyvaciją mažina per <strong>didelė kontrolė</strong>. Kai už paauglius daug dalykų nusprendžiama, kiti prisiima už juos atsakomybę, jie nebejaučia atsakomybės už savo pasirinkimus. Todėl vaikams augant svarbu <strong>išlaikyti balansą</strong> tarp kontrolės ir atsakomybės atidavimo. Svarbu nedaryti už paauglį, tai ką jis gali atlikti pats. Priminimai kas 5 min apie namų darbus, mažina jo atsakomybę prisiminti šią pareigą. Vaikas turi mokytis pats planuoti savo darbus. Paaugliui taip pat svarbu jausti, kad gali rinktis. Kai jis pats pasirenka, tada pasipriešinimas mažėja.</p>
<p>Atsakomybė taip pat ugdoma tada, kai paauglys turi galimybę <strong>susidurti su pasekmėmis</strong>. Mūsų veiksmai, turi pasekmes (teigiamas ar neigiamas). Atlikdami kokį nors darbą, mes galime pajusti pasitenkinimą, pasididžiavimą gautu rezultatu. Įžeidę kitą, mes susiduriame su jo pykčiu. Patirtos pasekmės mums leidžia pajusti, kurie mūsų veiksmai buvo tinkami, kurie ne. Priklausomai nuo to galime juos koreguoti arba kitą kartą atsidūrę panašioje situacijose rinktis – kartoti tokį elgesį ar ne. Šitas procesas ugdo atsakomybę. Todėl kalbantis ir tariantis su paaugliais svarbūs ne tik aiškūs susitarimai, bet ir galimybė jiems susidurti su pasekmėmis. Paaugliai, kurie nesusiduria su pasekmėmis, nepajunta savo veiksmų galios ir neturi galimybės ugdyti atsakomybės. Kai vaikas susiduria su pasekmėmis, tėvų uždavinys yra leisti jas patirti, jei jos sudėtingos ar skaudžios  &#8211; palaikyti, būti šalia, bet <em>„neišsukinėti“.</em></p>
<p>Neretai tėvai susiduria su sunkumu motyvuojant paauglį mokytis. Apie tai kalbat, norisi grįžti prie teorijos apie motyvaciją. Savęs determinacijos teorija teigia, kad motyvacija yra ilgiau išliekanti bei pastovesnė, kai ji kyla iš vidaus, o ne dėl išorės poveikio. Taigi, jei vaikas mokosi, nes jį spaudžia tėvai, jo motyvacija mokytis yra apie norą vengti konfliktų, priekaištų, įtikti tėvams, bet ne apie norą įgyti žinių, sužinoti, ką nors naujo, tobulėti. Tokia motyvacija išlieka tiek, kiek ilgai yra išorinis skatinimas, šiuo atveju baimė dėl suaugusiųjų reakcijos. Motyvacija yra didžiausia tada, kai ji kyla iš vidaus (smalsu, įdomu, atrodo naudinga ir prasminga), o ne iš išorės (dėl pasekmių baimės, apdovanojimų). Kalbant apie mokymąsi, svarbu padėti paaugliui <strong>atrasti jo individualius motyvus</strong>.</p>
<p>Paauglio motyvaciją veikia daugelis dalykų: norai, pastangos, raidos etapas. Suaugusiojo užduotis nėra vien <em>„priversti“</em> paauglį daryti tai, ko iš jo tikimasi. Iš tiesų, kur kas svarbiau sudaryti sąlygas paauglio motyvacijai augti ir palaipsniui pereiti nuo išorinės kontrolės prie savarankiškumo. Šiame procese itin svarbus tampa suaugusiojo elgesys ir jo reakcijos į paauglį.</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/10/23/paaugliu-motyvacija-kas-ja-slopina-ir-kas-padeda-stiprinti/">Paauglių motyvacija: kas ją slopina ir kas padeda stiprinti?</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Specialistai stiprino kompetencijas mokymuose apie sudėtinių šeimų dinamiką ir pagalbą skyrybas išgyventiems tėvams ir vaikams</title>
		<link>https://www.ssinstitut.lt/2026/10/21/mokymai-apie-sudetiniu-seimu-dinamika-ir-pagalba-skyrybas-isgyventiems/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mokymai-apie-sudetiniu-seimu-dinamika-ir-pagalba-skyrybas-isgyventiems</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Zivile]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 21 Oct 2026 12:24:50 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ssinstitut.lt/?p=9012</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mokymuose daug dėmesio skirta sudėtinių šeimų kompleksiškumui, jų patiriamiems iššūkiams ir, ypač, šeimos dinamikos supratimui.</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/10/21/mokymai-apie-sudetiniu-seimu-dinamika-ir-pagalba-skyrybas-isgyventiems/">Specialistai stiprino kompetencijas mokymuose apie sudėtinių šeimų dinamiką ir pagalbą skyrybas išgyventiems tėvams ir vaikams</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Spalio 14 d. Šeimos santykių institute viešėjo lektorius Søren Marcussen iš Danijos.</p>
<p>Mokymuose daug dėmesio skirta sudėtinių šeimų kompleksiškumui, jų patiriamiems iššūkiams ir, ypač, šeimos dinamikos supratimui. Geresnis šių procesų pažinimas padeda specialistams jautriau atliepti šeimos narių patirtis, suprasti jų išgyvenamą realybę ir padėti ją priimti tiek  skyrybas išgyvenantiems tėvams, tiek sudėtinių šeimų nariams.</p>
<p>Taip pat nagrinėjome terapinių metodų taikymą, terapeuto vaidmenį pokalbiuose su tėvais, poromis ir vaikais bei galimybes prisidėti prie konfliktų mažinimo. Daug dėmesio skirta tam, kaip padėti tėvams kurti ir puoselėti „pakankamai gerus“ santykius su savo vaikais, net iš šeimai išgyvenant pokyčius.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Mokymai vyko įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis finansuojamą projektą „Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/10/21/mokymai-apie-sudetiniu-seimu-dinamika-ir-pagalba-skyrybas-isgyventiems/">Specialistai stiprino kompetencijas mokymuose apie sudėtinių šeimų dinamiką ir pagalbą skyrybas išgyventiems tėvams ir vaikams</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ar sunkumas kyla dėl vieno iš mūsų, ar tarp mūsų? Kaip gali padėti šeimos psichoterapija?</title>
		<link>https://www.ssinstitut.lt/2026/10/05/kaip-gali-padeti-seimos-psichoterapija/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-gali-padeti-seimos-psichoterapija</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Zivile]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 05 Oct 2026 12:08:39 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<category><![CDATA[#šeimospsichoterapija]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ssinstitut.lt/?p=9000</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kada verta sustoti ir paklausti: ar sunkumas iš tiesų susijęs su manimi ar kitu žmogumi – ar kyla tarp mūsų?</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/10/05/kaip-gali-padeti-seimos-psichoterapija/">Ar sunkumas kyla dėl vieno iš mūsų, ar tarp mūsų? Kaip gali padėti šeimos psichoterapija?</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><em>Živilė Kėrytė, porų ir šeimos psichoterapijos kandidatė</em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tikriausiai daugumai ne naujiena, kad konfliktas pats savaime nebūtinai yra problema. Sunkumų dažniau kyla tada, kai nepavyksta apie nesutarimus kalbėtis pagarbiai ir konstruktyviai, išgirsti vieniems kitus ir ieškoti sprendimo.</p>
<p>Tiek vaikai, tiek suaugusieji gali mokytis kalbėti apie savo jausmus, išsakyti ir apginti savo nuomonę, įvardyti tai, kas skaudina, ir išgirsti, kas skaudina kitą. Kartais pokalbis gali būti emocingas ar net pakeltu balso tonu – svarbu, kad jame nebūtų žeminimo, įžeidinėjimo, grasinimo ar kito žmogaus ribų pažeidimo. Gebėjimas išsakyti tai, kas vyksta mūsų viduje, suteikia kitam galimybę mus geriau suprasti, o konfliktui tapus pokalbiu apie poreikius ir sprendimus, jis gali tapti svarbia santykių mokymosi patirtimi.</p>
<p>Tačiau, kas nutinka, kai konfliktų vengiame, juos ignoruojame arba kiekvienas nesutarimas tampa priežastimi klausti savęs: <em>„Ką aš apskritai veikiu su šiuo žmogumi?“</em> Tuomet verta sustoti ir paklausti: <strong>ar sunkumas iš tiesų susijęs su manimi ar kitu žmogumi – ar kyla tarp mūsų?</strong></p>
<h4>Kas vyksta tarp mūsų?</h4>
<p>Šioje vietoje suprasti, kas vyksta <strong>su mumis ir tarp mūsų</strong>, gali padėti sisteminis požiūris į asmens, poros ir šeimos sunkumus. Sisteminiame požiūryje šeimos narių elgesys ir bendravimo modeliai suprantami neatsiejant jų nuo tarpusavio santykių ir platesnio konteksto. Todėl vietoje klausimo <em>„Kas šeimoje yra kaltas dėl problemos?“</em> galima kelti kitą klausimą: <em>„Kas vyksta tarp mūsų ir kaip kiekvienas iš mūsų prisideda prie šio pasikartojančio santykių modelio?“</em></p>
<p>Sisteminiame darbe svarbu suprasti, <strong>kaip šeimos nariai bendrauja tarpusavyje</strong>: kiek jie vieni kitų klausosi, kaip išsako savo poreikius, kokia dinamika kartojasi konfliktų metu, ko kiekvienas tikisi iš kito šeimos nario, kaip šeima reaguoja tada, kai vienas ar keli jos nariai yra apimti stiprių jausmų ar yra pervargę, ir kaip šeima padeda sau sudėtingose situacijose.</p>
<p>Šie klausimai padeda suprasti, kas vyksta šeimoje ir kaip kiekvienas jos narys prisideda prie esamos situacijos. Kitaip tariant, <strong>visas elgesys egzistuoja kontekste</strong>. Pavyzdžiui, vaikas gali būti apibūdinamas kaip „neklausantis“ ar „nepaklusnus“, tačiau pažvelgus į šeimos kasdienybę paaiškėja, kad taisyklės ir ribos joje nuolat keičiasi: tai, kas vieną dieną leidžiama, kitą dieną tampa priežastimi konfliktui. Tuomet tampa svarbu klausti ne tik <em>„Kodėl vaikas taip elgiasi?“,</em> bet ir <em>„Kas vyksta tarp vaiko ir tėvų, kai atsiranda šis elgesys?“</em></p>
<h4>Kodėl kartais verta ateiti kartu?</h4>
<p>Kai svarbūs ir sudėtingi dalykai aptariami dalyvaujant šeimos nariams ir terapeutui, vienas žmogus nėra išskiriamas kaip <em>„problemos turėtojas“ </em>ar <em>„tas, kurį reikia pakeisti“.</em> Atsiranda galimybė geriau suprasti vieniems kitus, pamatyti pasikartojančius bendravimo modelius ir mokytis naujų bendravimo būdų.</p>
<p>Kartais į šeimos psichoterapiją verta ateiti ir vienam, jei kiti šeimos nariai šiuo metu nėra pasirengę, nenori ar negali dalyvauti. Ir tai gali būti prasminga darbo pradžia. Tačiau jeigu šeimos nariai yra pasirengę dalyvauti, jų bendras įsitraukimas suteikia galimybę ne tik kalbėti <em>apie</em> santykius, bet ir mokytis kitaip būti <em>kartu santykyje</em>.</p>
<h4>Kuo šeimos psichoterapija skiriasi nuo porų psichoterapijos?</h4>
<p>Svarbu atskirti šias dvi sisteminės psichoterapijos formas &#8211; porų ir šeimos psichoterapiją.</p>
<p>Porų psichoterapija pirmiausia orientuota į dviejų partnerių tarpusavio santykį: siekiama stiprinti bendravimą ir emocinį ryšį, mokytis išlaikyti pusiausvyrą tarp „aš“ ir „mes“, spręsti konfliktus ir gerinti tarpusavio komunikaciją.</p>
<p>Šeimos psichoterapija tuo tarpu apima platesnį šeimos santykių lauką – nagrinėjami šeimos narių tarpusavio santykiai, pavyzdžiui, tėvų ir vaikų, tėvų ir suaugusių vaikų, brolių ir seserų ar kelių kartų šeimos narių santykiai. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne vien poros santykiui, o šeimos sistemai ir joje vykstantiems procesams.</p>
<p>Pora yra viena iš šeimos posistemių, tačiau porų psichoterapija nėra tapati šeimos psichoterapijai. Skiriasi jų terapinio darbo objektas ir tai, kokiems santykiams bei sąveikos modeliams skiriamas pagrindinis dėmesys.</p>
<p>Todėl sisteminėje psichoterapijoje kartais svarbiausias klausimas nėra <em>„kuris iš mūsų turi problemą?“</em>, bet <em>„kas vyksta tarp mūsų ir kaip galime tai pakeisti?“</em></p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/10/05/kaip-gali-padeti-seimos-psichoterapija/">Ar sunkumas kyla dėl vieno iš mūsų, ar tarp mūsų? Kaip gali padėti šeimos psichoterapija?</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vaikai kenčia tyliai: kaip atpažinti smurto ir patyčių poveikį vaiko psichikai</title>
		<link>https://www.ssinstitut.lt/2026/09/30/vaikai-kencia-tyliai-smurto-ir-patyciu-poveikis-vaiko-psichikai/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vaikai-kencia-tyliai-smurto-ir-patyciu-poveikis-vaiko-psichikai</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Zivile]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 30 Sep 2026 10:29:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ssinstitut.lt/?p=8996</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kai vaikui sunku, dažniausiai suaugusieji pirmiausia pastebi pasikeitusį jo elgesį.</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/09/30/vaikai-kencia-tyliai-smurto-ir-patyciu-poveikis-vaiko-psichikai/">Vaikai kenčia tyliai: kaip atpažinti smurto ir patyčių poveikį vaiko psichikai</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><em>Enrika Davydovaitė</em><em>, gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentė</em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kai vaikui sunku, dažniausiai suaugusieji pirmiausia pastebi pasikeitusį jo elgesį. Jis nebenori eiti į mokyklą, tampa irzlus, užsidaro kambaryje, pradeda prasčiau mokytis, dažniau skundžiasi pilvo ar galvos skausmais. Kartais vaikas tampa neįprastai tylus ir stengiasi niekam neužkliūti, o kartais priešingai, pradeda dažniau pykti, konfliktuoti, atsikalbinėti. Tokiose situacijose natūralu, kad tėvams kyla klausimas: <em>,,Kas su vaiku negerai?“</em>. Tačiau vaikų ir paauglių psichiatro darbe dažnai tenka užduoti kitokį klausimą: <em>,,Kas tavo gyvenime vyksta šiuo metu?“</em>. Pasikeitęs vaiko elgesys nėra problema, kurią reikia ištaisyti. Kartais tai yra signalas apie tai, ką vaikas patiria savo aplinkoje. Viena iš tokių patirčių gali būti patyčios, grasinimai, fizinis ar psichologinis smurtas, nederamas elgesys socialinėje erdvėje.</p>
<h4>Smurtas turi daug veidų</h4>
<p>Kalbėdami apie smurtą prieš vaikus dažnai pirmiausia galvojame apie fizinę agresiją. Tačiau vaiko aplinkoje smurtas gali būti daug subtilesnis. Jis gali pasireikšti nuolatinėmis patyčiomis, grasinimais, apkalbinėjimu, daiktų gadinimu ar atėmimu, seksualinio pobūdžio komentarais. Be to, šiandien vaiko socialinis gyvenimas nesibaigia mokyklos durimis. Tai, kas vyksta klasėje, gali tęstis socialiniuose tinkluose, pokalbių grupėse ar žaidimų platformose. Dažnai smurtaujama grasinimais internete, vaiko nuotraukų ir vaizdo įrašų platinimu be sutikimo. Visą tai vaiko psichika įvertina kaip smurtą ir reaguoja atitinkamai. 2024 m. publikuota metaanalizė, apėmusi 42 tyrimus ir daugiau nei 266 tūkst. vaikų bei paauglių, parodė reikšmingas sąsajas tarp žodinių ir kibernetinių patyčių ir įvairių neigiamų psichikos sveikatos pasekmių [1].</p>
<h4>Kodėl vaikai nepasako?</h4>
<p>Vienas dažniausių klausimų, kylančių tėvams, sužinojus apie vaiko patiriamą smurtą, yra: <em>„Kodėl jis man nieko nesakė?“</em>. Tačiau tylėjimas nebūtinai reiškia, kad vaikas nepasitiki tėvais ar nenori pagalbos. Dažnai tai yra baimės, gėdos ir bejėgiškumo derinys. Vaikas gali bijoti, kad suaugusieji nepatikės, sumenkins jo patirtį arba situaciją pablogins. Kartais jis baiminasi prarasti draugus ar sulaukti dar didesnio bendraamžių priešiškumo. Paauglystėje prie šių priežasčių prisideda ir stiprus savarankiškumo poreikis &#8211; noras pačiam spręsti savo problemas, net jei tam nepakanka emocinių resursų. Sisteminės apžvalgos duomenimis, kitos priežastys kodėl  vaikas nekalba apie smurtą gali būti stigma, nepakankamas supratimas apie psichikos sveikatos sunkumus ir nepasitikėjimas specialistais [2].</p>
<h4>Skirtingi vaikai – skirtingi požymiai</h4>
<p>Vaikai ne visada geba tiksliai įvardyti savo emocijas, todėl psichologinis distresas gali pasireikšti kasdienio funkcionavimo pokyčiais. Vaikas gali pradėti vengti mokyklos, dažniau skųstis galvos ar pilvo skausmais. Gali atsirasti miego sunkumų, sumažėti domėjimasis anksčiau mėgta veikla, pablogėti dėmesio koncentracija ir mokymosi rezultatai. Dažnu atveju prastėja vaiko nuotaika, emocijos tampa liūdnesnės ar dažnai stipriai besikeičiančios. Šie požymiai nėra specifiški patyčių patirčiai, tačiau moksliniai tyrimai patvirtina reikšmingas sąsajas tarp patyčių ir emocinių sunkumų [3,4]. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į pavienį simptomą, bet ir į pokyčio pobūdį: ar jis atsirado neseniai, ar stiprėja, ar kartojasi tam tikrose situacijose, ar pradėjo riboti vaiko kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, pasikartojantys pilvo skausmai prieš mokyklą turėtų paskatinti pasidomėti ne tik vaiko fizine sveikata, bet ir jo emocine savijauta mokykloje. Tai nereiškia, kad somatiniai simptomai yra įsivaizduojami &#8211; vaiko patiriama įtampa gali pasireikšti visiškai realiais kūno pojūčiais.</p>
<p>Kai kuriems vaikams patyčių patirtis gali būti susijusi su socialinio nerimo simptomais. Vaikas, kuris nuolat patiria pažeminimą, atstūmimą ar neigiamą bendraamžių vertinimą, gali pradėti tikėtis tokios reakcijos ir kitose socialinėse situacijose. Palaipsniui atsiranda baimė kalbėti klasėje, atsakinėti prie lentos, užmegzti naujas pažintis ar dalyvauti grupinėje veikloje. Vengiama ne tik konkrečių žmonių, bet ir situacijų, kuriose vaikas gali tapti matomas ar vertinamas. 2024 m. publikuotoje metaanalizėje nustatytas reikšmingas ryšys tarp socialinio nerimo ir patyčių patirties [5]. Jeigu socialinių situacijų baimė tampa intensyvi, išlieka ir reikšmingai riboja vaiko mokymąsi, santykius ar laisvalaikį, svarbu įvertinti socialinio nerimo sutrikimo galimybę.</p>
<p>Ne visi vaikai į patiriamą smurtą reaguoja atsitraukdami. Kai kurių reakcija gali būti priešinga &#8211; vaikas tampa dirglesnis, dažniau pyksta, ginčijasi, prieštarauja suaugusiesiems, konfliktuoja su bendraamžiais ar ima elgtis agresyviai. Tyrimai rodo, kad patyčių patirtis siejasi ne tik su nerimo ar depresyviais simptomais, bet ir su agresyvumu, elgesio problemomis bei taisyklių pažeidinėjimu [6]. Kartais vaiko pyktis tampa vienu iš nedaugelio būdų išreikšti tai, ko jis dar nemoka pasakyti žodžiais: <em>„man per sunku“, „aš jaučiuosi pažemintas“, „aš nežinau, kaip nuo to apsiginti“</em>. Todėl susidūrus su agresyviu ar stipriai prieštaraujančiu vaiko elgesiu verta klausti, kas vyksta už šio elgesio. Tai nereiškia, kad agresija turi būti toleruojama &#8211; vaikui reikalingos aiškios ribos, tačiau kartu svarbu suprasti jos kontekstą ir priežastis.</p>
<h4>Pagalba iš tėvų</h4>
<p>Sužinoję, kad vaikas patiria patyčias tėvai dažnai išgyvena stiprų bejėgiškumą, pyktį ar norą kuo greičiau išspręsti situaciją. Tačiau vaikui pirmiausia svarbu patirti, kad jo išgyvenimas yra išgirstas. Klausimai <em>„kodėl tu nieko nesakei?“,  „kodėl leidai su tavimi taip elgtis?“</em> gali būti išsakomi iš nerimo, tačiau vaikui jie gali sustiprinti kaltės ir gėdos jausmą. Svarbu padėti vaikui suprasti, kad atsakomybė už smurtą tenka tam, kuris jį naudoja. Taip pat svarbu nenuvertinti to, kas suaugusiųjų akimis gali pasirodyti menka situacija. Vaikui pasakymas, kad <em>„nekreiptų dėmesio“</em> ar <em>„tiesiog neklausytų“</em>, ne visada padeda, ypač kai situacija kartojasi ir vaikas jaučiasi neturintis galimybės jos kontroliuoti. Svarbu vaiko nepertraukti, neskubėti vertinti ir neieškoti ką jis pats galėjo padaryti kitaip. Svarbu padėkoti vaikui už pasitikėjimą ir kartu aptarti, kokios pagalbos toliau sprendžiant problemą reikėtų.</p>
<h4>Kada reikėtų kreiptis į specialistus?</h4>
<p>Jei po patirtų įvykių vaiko savijauta ar elgesys pastebimai pasikeičia ir šie pokyčiai išlieka, verta kreiptis pagalbos. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į nuolatinį nerimą ar liūdesį, atsiribojimą, socialinių situacijų vengimą, mokyklos lankymo problemas, miego ar apetito pokyčius, pasikartojančius su kūnu susijusius simptomus, ar atsiradusį save žalojantį elgesį. Psichologas gali būti pirmasis pasirinkimas, kai vaikui sunku suprasti ir išreikšti savo išgyvenimus, kai atsiranda nerimas, baimė, sumažėja pasitikėjimas savimi, sunkėja santykiai su bendraamžiais ar vaikas pradeda vengti tam tikrų situacijų. Čia svarbi pagalbos dalis gali būti ir darbas su tėvais. Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija reikalinga tuomet, kai simptomai yra ryškūs, užsitęsę, reikšmingai sutrikdo vaiko funkcionavimą arba kyla klausimų dėl psichikos sutrikimo. Psichiatras įvertina būklę, prireikus skiria papildomą ištyrimą ir nustato, ar reikalingas medikamentinis gydymas. Į psichiatrą reikėtų kreiptis nedelsiant, jei vaikas žalojasi, išsako mintis apie nenorą gyventi.</p>
<p>&nbsp;</p>
<h4>Šaltiniai</h4>
<ol>
<li>Li, Ch., Wang, P., Martin-Moratinos, M., Bella-Fernández, M., Blasco-Fontecilla, H. (2024). Traditional bullying and cyberbullying in the digital age and its associated mental health problems in children and adolescents: a meta-analysis. European Child and Adolescent Psychiatry, 33(9), p. 2895-2909.</li>
<li>Radez, J., Reardon, T., Creswell, C., Lawrence, P. J., Evdoka-Burton, G., Waite, P. (2021). Why do children and adolescents (not) seek and access professional help for their mental health problems? A systematic review of quantitative and qualitative studies. European Child and Adolescent Psychiatry, 30, p. 183-211.</li>
<li>Ye, Z., Wu, D., He, X., Ma, Q., Peng, J., Mao, G. ir kt. (2023). Meta-analysis of the relationship between bullying and depressive symptoms in children and adolescents. BMC Psychiatry, (23), 215.</li>
<li>Wilson, E. ir kt. (2023). The longitudinal course of childhood bullying victimization and associations with self-injurious thoughts and behaviors in children and young people: a systematic review of the literature. Journal of Adolescence, 95(1), p. 5-33.</li>
<li>Deng, J., Liu, J., Luo, J., Pi, Y., Pan, J., Fu, Z. ir kt. (2024). Social anxiety and bullying victimization: a three-level meta-analysis of cross-sectional and longitudinal studies. Child Abuse and Neglect, 157, 107052.</li>
<li>Arseneault, L. (2018). Annual Research Review: The persistent and pervasive impact of being bullied in childhood and adolescence: implications for policy and practice. <em>Journal of Child Psychology and Psychiatry</em>, 59(4), p. 405-421.</li>
</ol>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/09/30/vaikai-kencia-tyliai-smurto-ir-patyciu-poveikis-vaiko-psichikai/">Vaikai kenčia tyliai: kaip atpažinti smurto ir patyčių poveikį vaiko psichikai</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip kartu galime mažinti tėvų konfliktų žalą vaikams?</title>
		<link>https://www.ssinstitut.lt/2026/09/30/kaip-kartu-galime-mazinti-tevu-konfliktu-zala-vaikams/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-kartu-galime-mazinti-tevu-konfliktu-zala-vaikams</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Zivile]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 30 Sep 2026 07:34:56 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ssinstitut.lt/?p=8989</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šiuo klausimu spalio 23 d. susitikome seminare-diskusijoje, prie vieno stalo subūrę teismų, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, savivaldos ir policijos atstovus.   Diskusijoje siekėme ne tik įvardyti iššūkius, su kuriais susiduriama dirbant su aukšto konflikto šeimomis, bet ir pereiti prie praktinio klausimo – ką galime daryti kitaip, kad tėvų konfliktas kuo mažiau paveiktų vaiką? Kalbėjome apie: vaiko [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/09/30/kaip-kartu-galime-mazinti-tevu-konfliktu-zala-vaikams/">Kaip kartu galime mažinti tėvų konfliktų žalą vaikams?</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Šiuo klausimu spalio 23 d. susitikome seminare-diskusijoje, prie vieno stalo subūrę <strong>teismų, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, savivaldos ir policijos atstovus.  </strong></p>
<p>Diskusijoje siekėme ne tik įvardyti iššūkius, su kuriais susiduriama dirbant su aukšto konflikto šeimomis, bet ir pereiti prie praktinio klausimo – <strong>ką galime daryti kitaip, kad tėvų konfliktas kuo mažiau paveiktų vaiką?</strong></p>
<h4>Kalbėjome apie:</h4>
<ul>
<li>vaiko ir šeimos poreikius;</li>
<li>specialistams kylančius sudėtingus vertinimo ir sprendimų priėmimo klausimus;</li>
<li>situacijas, kuriose pagalba ne visada pasiekia vaiką taip, kaip norėtume;</li>
<li>tai, kas mūsų praktikoje jau veikia;</li>
<li>ką galėtume stiprinti ir keisti.</li>
</ul>
<p>Viena svarbiausių diskusijos krypčių – <strong>kaip pereiti nuo &#8222;ką matome kaip problemą?&#8221; prie &#8222;ką galime padaryti kitaip?&#8221;</strong></p>
<p>Kalbėdami apie tėvų konfliktą, lengvai galime susitelkti į tėvų elgesį ir jų tarpusavio santykius. Tačiau svarbu nuolat grįžti prie pagrindinio klausimo: <strong>Ką šioje situacijoje patiria vaikas ir ko jam reikia? </strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ši diskusija – tik pradžia. Planuojame ją tęsti ir toliau kartu ieškoti praktinių būdų, kaip mažinti tėvų konfliktų žalą vaikams.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Diskusija inicijuota įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas“.</em></p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/09/30/kaip-kartu-galime-mazinti-tevu-konfliktu-zala-vaikams/">Kaip kartu galime mažinti tėvų konfliktų žalą vaikams?</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title># Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 9/10: Derybų menas vs Laimėti mūšį</title>
		<link>https://www.ssinstitut.lt/2026/09/24/gyvenimas-uz-kadro-9-10/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gyvenimas-uz-kadro-9-10</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Zivile]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 24 Sep 2026 07:06:40 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[#GyvenimasUžKadro]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ssinstitut.lt/?p=8986</guid>

					<description><![CDATA[<p>Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose. </p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/09/24/gyvenimas-uz-kadro-9-10/"># Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 9/10: Derybų menas vs Laimėti mūšį</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong>„Kol gyveni mano namuose, darysi taip, kaip aš pasakiau!“</strong></p>
<p>Kiek kartų pagavote save norint išrėkti šią frazę, kai derybos su paaugliu pasiekė aklavietę?</p>
<p>Viešumoje mes norime atrodyti kaip supratingi, ramūs ir šiuolaikiški tėvai. Mes skaitome knygas apie pozityvų auklėjimą ir linksime galvomis.</p>
<p>Bet kas lieka <strong>už kadro</strong>?</p>
<p>Už kadro lieka tas paralyžiuojantis bejėgiškumas, kai keturiolikmetis trenkia durimis, o tu lieki stovėti koridoriuje su besidaužančia širdimi. Lieka naktinis nerimas, kai telefonas išjungtas, o laikrodis rodo dešimt minučių po sutarto grįžimo laiko. Už kadro lieka tėvų nerimas ir baimė: <em>„Ar aš jį prarandu? Ar mes blogi tėvai?“</em>.</p>
<p>Derybos su paaugliu nėra karas, kurį privalote laimėti. Tai derybos su būsimu suaugusiuoju. Štai kas lieka nematoma, bet veikia:</p>
<ol>
<li><strong>Neliečiamos ribos: </strong>Nuolaidos galimos dėl kambario tvarkos ar ekrano laiko, bet ne dėl saugumo. Žinokite savo <em>„raudonas linijas“</em> dar prieš prasidedant ginčui.</li>
<li><strong>Klausymasis, o ne atsikirtimas: </strong>Paaugliai rėkia ir maištauja tada, kai jaučiasi neišgirsti. Leiskite jiems išsireikšti, net jei nesutinkate su nei vienu žodžiu.</li>
<li><strong>Abipusis sandoris: </strong>Sprendimas veiks tik tada, kai paauglys pats prisidės prie jo kūrimo. <em>„Aš siūlau tai, o ką siūlai tu?“</em> – štai kur prasideda derybų menas.</li>
</ol>
<p>Nustoti kontroliuoti nereiškia pasiduoti. Tai reiškia pradėti pasitikėti.</p>
<p>Tėvystė augant vaikams tampa tik sunkesnė, o <em>„literatūriniai“</em> patarimai kartais tiesiog neveikia.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Prisijunkite prie mūsų!</strong> Sekite mūsų <strong><a href="https://www.facebook.com/ssinstitut/">Facebook paskyrą</a>,</strong> stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”. </em><em> </em></p>
<p><img loading="lazy" decoding="async" class="alignnone wp-image-5147 " src="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/SADM-logo_herbas-300x110.png" alt="" width="196" height="72" /></p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/09/24/gyvenimas-uz-kadro-9-10/"># Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 9/10: Derybų menas vs Laimėti mūšį</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kai diena turi savo ritmą: kaip dienotvarkė veikia vaikus ir šeimą</title>
		<link>https://www.ssinstitut.lt/2026/09/21/kai-diena-turi-savo-ritma/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kai-diena-turi-savo-ritma</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Zivile]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 21 Sep 2026 11:21:21 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Straipsniai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ssinstitut.lt/?p=8999</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dienotvarkės sukūrimas gali būti naudingas įrankis padedantis šeimai įgyvendinti išsikeltus tikslus, nesusipainioti dienos įvykių gausoje, atlikti įprastas ir savaime suprantamas veiklas...</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/09/21/kai-diena-turi-savo-ritma/">Kai diena turi savo ritmą: kaip dienotvarkė veikia vaikus ir šeimą</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><em><a href="https://www.ssinstitut.lt/instructor/indre-marcinkeviciene/#tab-curriculum">Indrė Marcinkevičienė</a>, psichologė</em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kiekvienos šeimos kasdienybė turi savo ritmą – vienos dienos teka ramiau, kitose netrūksta skubėjimo, netikėtumų ir pokyčių. Kuo daugiau kasdienybėje turim suspėti atlikti įvairių užduočių, tuo dažnai vis labiau išmokstame tą laiką suplanuoti, kad suspėtume įgyvendinti. Vieniems susidėlioti dienos ritmą pavyksta lengviau, kitiems tai reikalauja nemažai laiko ir vidinių resursų. Iš palaipsniui nusistovėjusio tam tikro dienos ritmo (pvz. kėlimosi, valgymo, pamokų ir namų ruošos, miego laiko), įtrauktų planų (pvz.: gydytojo vizitų, būrelių, kursų, švenčių, susitikimų su draugais ir kt.) susikuria mūsų dienotvarkė. Dienotvarkės sudarymas bei jos laikymaisis neišvengiamai veikia visą šeimos gyvenimą ir jos emocinį gerbūvį. Šįkart daugiau pakalbėsime apie dienotvarkės įtaką šeimai bei kas palengvina jos susikūrimą bei laikymąsi.</p>
<h4>Žinojimas, kas laukia, suteikia saugumą</h4>
<p>Dienotvarkės sukūrimas gali būti naudingas įrankis padedantis šeimai įgyvendinti išsikeltus tikslus, nesusipainioti dienos įvykių gausoje, atlikti įprastas ir savaime suprantamas veiklas, bet tuo pačiu rasti sau laiko svarbiausiems poreikiams patenkinti ir klausimams išspręsti. Struktūra suteikia šeimos nariams saugumo. Galimybė žinoti, kas laukia, padeda tiems dalykams pasiruošti tiek fiziškai, tiek emociškai bei juos priimti. Tai suteikia tam tikrą kontrolės pojūtį, kad <em>“žinau, kas vyksta mano gyvenime”</em> ir gali padėti sumažinti streso lygį vaikams bei tėvams, palengvinti emocijų kontrolę, bendrą savijautą dienos ir miegos metu, t.y. <em>„kai žinau, kas laukia manęs gyvenime, jaučiuosi ramesnis, ramiau pasitinku dienos iššūkius ir naujus pokyčius, giliau užmiegu”.</em></p>
<h4>Laiko planavimas kartu stiprina tėvų ir vaikų ryšį</h4>
<p>Ką dar svarbu pažymėti, dienotvarkė gali padėti atrasti laiko svarbiems santykiams palaikyti, bendrauti. Šeima gali atrasti daugiau galimybių susiburti kartu, numatyti laiko pabendrauti su draugais, giminaičiais, kolegomis. Šeimos bendro laiko kartu suplanavimas gali sustiprinti ir šeimos narių tarpusavio ryšį (pvz.: penktadienio popietė su mama ar su tėčiu vaikams gali padėti atliepti jų dėmesio ir ryšio poreikį, ar sukurti smagų laiką kartu; arba, tėvų laiko kartu susiplanavimas reguliariai padeda stiprinti jų tarpusavio poros santykį).</p>
<h4>Dienos struktūravimas padeda nepamiršti ir laiko poilsiui</h4>
<p>Dienotvarkė taip pat padeda užtikrinti laiką ir erdvę savo fiziniams bei emociniams resursams atkurti. Jos įsivedimas gali padėti sąmoningai susikurti erdvės poilsiui, o antraeilius dalykus nukelti į metą, kuomet turėsite daugiau laiko ir jėgų jiems skirti. Pavyzdžiui, mažylius auginančios mamos, planuodamos savo ir vaiko dieną, gali numatyti konkretų laiką poilsiui dienos metu – taip atsiranda galimybė atgauti jėgas po bemiegės nakties. Mokyklinio amžiaus vaikams toks dienos struktūravimas taip pat gali padėti numatyti laiką poilsiui, kurio metu atkuriami kognityviniai pajėgumai, reikalingi mokymuisi  ir namuose, ir mokykloje.</p>
<h4>Vaikų įtraukimas į dienos rutinos planavimą</h4>
<p>Dienotvarkės nauda išryškėja ne tuomet, kai viską minučių tikslumu ir itin konkrečiai suplanuojame, bet tada, kai šeimos nariai tariasi, kartu sprendžia kylančius sunkumus ir, esant poreikiui, lanksčiai koreguoja savo planus. Kitaip tariant, svarbi ne tik dienotvarkės struktūra, bet ir tarpusavio santykiai bei šeimos narių lankstumas. Toks struktūruotas, tačiau lankstus dienos ritmas gali būti naudingas visai šeimai. Todėl kuriant dienotvarkę šeimoje naudinga kiekvieną kartą kartu aptarti: <em>„Kas mūsų laukia šią savaitę</em><em>?</em><em>“</em><em>, „Kada būsime visi kartu?</em><em>“</em><em>, „Kiek turėsime laiko sau?</em><em>“</em><em>, „Kas šią savaitę gali būti sudė</em><em>tinga?</em><em>“</em><em>, „Kaip galime vienas kitam padė</em><em>ti?“</em></p>
<p>Kalbant apie vaikus naudinga su jais pačiais aptarti įprastą dienos rutiną (panašų kėlimosi laiką, miegojimo, grįžimo namo, namų darbų ir kt.), šeimos ritualus (pvz.: bendrus pusryčius, pasakos prieš miegą laiką ir kt.), numatomus pokyčius (pvz.: kelionės, šventės, darbo ar mokyklos keitimas, skyrybos ir kt.), laisvą laiką (kiekvienas vaikas turi turėti laiko spontaniškai veiklai ar žaidimui).</p>
<h4>Dienotvarkės išsaugojimas sudėtingu metu</h4>
<p>Būna ir labai sudėtingų dienų, kai laikytis suplanuotos dienotvarkės šeimoje gali būti sunku. Tokiomis dienomis svarbu prisiminti, kad dienotvarkė yra skirta padėti Jums, o ne tam, kad turėtumėte jai aklai paklusti. Jei jos laikymais šeimoje sukelia nesutarimų, svarbu ją peržvelgti ar supaprastinti, nusimatyti mažesnius dienos tikslus, atsiremiant į Jūsų šeimos poreikius. Gali būti naudinga sumažinti lūkesčius (pvz.: ne sutvarkyti kambarį, bet sutvarkyti rašomąjį stalą ir kt.), laikytis svarbiausių prioritetinių dienos punktų (pvz. ėjimas miegoti laiku, kiek pamokų spėjo atlikti iki tol, tiek spėjo, ilgainiui vaikai išmoksta laiką planuoti ir atlikti prioritetinius namų darbus) arba tiesiog neapibendrinti sunkesnės dienos kaip nesėkmingos – būna įvairių išimčių, ir ši diena gali būti tiesiog tokia. Svarbu toliau stengtis išsaugoti dienos struktūrą, jos pastovumą, kurios reikia Jūsų šeimai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/09/21/kai-diena-turi-savo-ritma/">Kai diena turi savo ritmą: kaip dienotvarkė veikia vaikus ir šeimą</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
		<item>
		<title># Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 8/10: Tėtis nėra pagalbininkas &#8211; tėtis yra komanda</title>
		<link>https://www.ssinstitut.lt/2026/09/21/gyvenimas-uz-kadro-8-10/?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gyvenimas-uz-kadro-8-10</link>
		
		<dc:creator><![CDATA[Zivile]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 21 Sep 2026 07:01:07 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[#GyvenimasUžKadro]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.ssinstitut.lt/?p=8983</guid>

					<description><![CDATA[<p>Sekite mūsų Facebook paskyrą, stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose. </p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/09/21/gyvenimas-uz-kadro-8-10/"># Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 8/10: Tėtis nėra pagalbininkas &#8211; tėtis yra komanda</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p>Mes vis dar stebimės matydami tėtį, stumiantį vežimėlį, renkantį sauskelnes ar rūbus vaikui parduotuvėje. Tačiau tėvystė yra komandinis darbas. Tik tėvystė – tai ne instrukcijų vykdymas. Tai žinojimas, kuo gyvena tavo vaikas – abu tėvai žino vaiko gydytojo pavardę, žino, kokios pasakos jis nori prieš miegą, ir moka nuraminti, kai vaikas labai susijaudinęs.</p>
<p>Mamos kartais linkusios vadovauti, nes pasitiki tik savo metodais. Pasąmoninga kontrolė dažnai kyla iš didžiulės atsakomybės jausmo, tačiau ji vargina pačią mamą ir atima iš tėčio erdvę tapti lygiaverčiu partneriu. Juk tėtis nėra mamos asistentas, kuris laukia nurodymų: „atnešk, padaryk, palaikyk“. Tėtis nėra ir mamos klonas. Jis rengia, maitina ir žaidžia kitaip – ir tai yra puiku. Skirtingai nėra blogai &#8211; perduok estafetę ir atsikvėpk.</p>
<p>Kai tėtis prisiima pusę emocinio ir buitinio krūvio, šeimoje laimėti gali visi. Mama pagaliau gali atsikvėpti ir skirti laiko sau, o vaikas gauna stiprų, patikimą ryšį su abiem tėvais.</p>
<p><strong>Nustokime girti tėčius už tai, kad jie tiesiog yra tėvai. Normalizuokime lygiavertę tėvystę.</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Prisijunkite prie mūsų!</strong> Sekite mūsų <strong><a href="https://www.facebook.com/ssinstitut/">Facebook paskyrą</a>,</strong> stebėkite naujienas ir pasidalinkite savo mintimis komentaruose.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”. </em><em> </em></p>
<p><img loading="lazy" decoding="async" class="alignnone wp-image-5147 " src="https://www.ssinstitut.lt/wp-content/uploads/SADM-logo_herbas-300x110.png" alt="" width="196" height="72" /></p>
<p>The post <a href="https://www.ssinstitut.lt/2026/09/21/gyvenimas-uz-kadro-8-10/"># Gyvenimas Už Kadro 🎬 I 8/10: Tėtis nėra pagalbininkas &#8211; tėtis yra komanda</a> appeared first on <a href="https://www.ssinstitut.lt">Šeimos Santykių Institutas</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
