Kas padeda šeimai?

Požiūris: Šeimoje būna momentų, kai kiekvienas savęs paklausia: „Ar aš kam rūpiu / esu svarbus?“ ir “Ar aš vis dar priklausau (pvz. šeimai, bendruomenei)?“. Tai vieni svarbiausių klausimų, kuriuos užduodame, kai jaučiamės nesuprasti, įskaudinti ir nežinantys, ką daryti, bet norintys, kad būtų geriau.

Šeimoje kartais būna sunku priimti, kad asmeniniai įsitikinimai ir vertybės gali skirti nuo kito asmens ar kitų šeimų įsitikinimų ir vertybių. Tačiau nepaisant skirtumų visos šeimos tikisi, kad jų šeima yra lyg tvirtovė ir yra pajėgi apsaugoti savo šeimos narius nuo išorės negandų. Tvirtovei silpstant ar susidūrus su netikėtais „įsibrovėliais“ – viena iš svarbiausių užduočių išlikti pagarbiems ir išsaugoti orumą ne tik viduje, bet ir su išore. Tad šeima norinti priimti pokyčius ir išlikti saugia erdve savo šeimos nariams augti ir gyventi, tai gali pasiekti išlaikydama savo orumą, pvz., bendraudama pagarbiai tarpusavyje, valdydama stiprius jausmus (pyktį, nerimą), spręsdama konfliktus, išklausydama kitų šeimos narių nuomonę.

Žinios ir įgūdžiai:

• Kurti šeimą, lyg ji būti atskira maža visuomenė su savo taisyklėmis, savo ritualais ir rutina.
• Prisiminti ir sekti šeimos raidos keliu, įveikiant keliamus uždavinius.
• Stiprinti turimus ir įgyti naujus įgūdžius ir gebėjimus (pvz., aktyvaus klausymosi, emocijų atpažinimo ir raiškos, streso valdymo, konfliktų sprendimo,
• „Skirti laiką ir energijos ne tada, kai iškyla sunkumai, o dabar – kasdien …“

Vaidmenys ir prioritetai:

• Būti lankstiems, smalsiems, išlaikant struktūrą (t.y. taisykles, rutiną ir ribas).
• Užtikrinti ir gerinti bendravimo šeimoje kokybę (artumo šeimoje stiprinimas).
• Paremti ir palaikyti šeimos narius išklausant ir priimant juos.
• Atrasti šeimos ir kiekvieno šeimos nario stiprybes prisitaikant prie pokyčių ir / ar išgyvenant krizinį laikotarpį.

 

 

Kampanija „Kvietimas bendrauti poroje, tėvystėje ir šeimoje”