Kuo specialistas, dirbantis su visa šeima / pora, gali padėti?

Parengė šeimos mediatorė, sociologė dr. Živilė Kėrytė

 

Kas yra šeima? Tai klausimas, į kurį atsakyti yra kartu ir lengva, ir sudėtinga. Šeima ir jos nariai labai greitai keičiasi, kaip ir gamtos ciklai. Kintant asmens, poros ir šeimos gyvenimui kinta ir jos narių vaidmenys ir poreikiai. Tačiau keičiasi ne tik šeima ir jos nariai, kartu keičiasi ir aplinka, kurioje šeimos nariai gyvena.

Gamta keičiasi savo ritmu ir atrodytų jai nieks nesutrukdys. Tačiau ir gamtoje, kaip ir šeimos ir jos narių gyvenime, ištinka „stichijos / krizės“, po kurių kiekvienas turi prisitaikyti sugrįžtant prie įprastos rutinos, o dažnai – keičiantis kartu ir ieškant naujų „efektyvaus gyvenimo“ drauge įrankių.

Šeimos / tėvų vaidmenys ir funkcijos. Viena iš svarbiausių šeimos funkcijų yra pasirūpinti visos šeimos ir jos narių resursais: fiziniais (būstas, maistas, drabužiai, piniginės lėšos) ir emociniais / psichologiniais gerbūviu (poreikiai – t.y. būti mylimam, jaustis saugiam ir sveikam, augti ir tobulėti, mokytis ir ugdytis, ir kt.). Šeimoje svarbia funkcija išlieka ir nuolatinis mokymasis, įgūdžių ugdymas bei stiprinimas (t.y. ir vaiko, ir suaugusiųjų).

Resursų paieškai, mobilizacijai ir išlaikymui svarbi visos šeimos sistemos priežiūros ir valdymo funkcija. Pavyzdžiui, suaugę šeimos nariai diskutuoja, išmėgina ir dalinasi atsakomybėmis už skirtingų šeimos kasdienio gyvenimo užduočių įgyvendinimo lyderystę, sprendimų priėmimo, šeimos biudžeto valdymą, šeimos narių vaidmenų atlikimą ir stebėseną, šeimos santykių palaikymą ne tik šeimos viduje, bet ir su išorine aplinka (t.y. draugai, seneliai, giminaičiai ir kt.), šeimos elgesio normų (sveiko bendravimo) kūrimą, išlaikymą ir savalaikį koregavimą bei šeimos ir jos narių keitimosi procesą.

Poros vaidmenys ir funkcijos šeimoje. Pora sąjungoje atranda vienas kito stiprybes, pajėgumus ir trūkumus, mokosi priimti ir vertinti juos. Viena iš svarbiausių poros funkcijų šeimoje yra priimti savo ir vienas kito nerimą ir gebėti ne tik pačiam nusiraminti, bet ir kitą nuraminti. Kylant nesutarimams, siekti atstatyti santykius ir mažinti konfliktą (t.y. ieškoti sprendimo). Norint susikalbėti svarbu išklausyti savo partnerio jausmus ir troškimus, patvirtinti kito nuomonės svarbą ir gebėti spręsti kasdienius sunkumus be kritikos ir kaltinimų. Buvimas poroje – tai supratimas, kad kuriamas naujas priklausymo ryšys, kuriame įsipareigoji siekti bendro supratimo, tikėti, kad santykiai bus sėkmingi, būti geranoriškam vienas kitam ir tapti tinkamam partneriui sąjungoje. Gimus vaikui (-ams) poros santykių laukia svarbūs pokyčiai ir jie ruošiasi tėvystei bei prisitaiko prie tėviškų vaidmenų. Tačiau svarbu pastebėti, kad tėvų vaidmenys nekeičia poros vaidmenų. Suaugusieji tapę pora turi prisitaikyti prie dar vienų – tėviškų vaidmenų, nepamiršdami poros santykių reikšmės ir svarbos tėvystės kokybei ir visai šeimos sistemai.

Pateikiame keletą pagrindinių tikslinių grupių, kurios kreipiasi pagalbai pas specialistą, dirbantį su šeima / pora, ir kuo specialistas kiekvienai iš jų gali padėti[1]:

• Porai – atskirti asmens, poros ir tėvystės vaidmenis bei poreikius; mokytis konstruktyviai spręsti tarpusavio konfliktus; atpažinti ir priimti vienas kito reakcijas į kito emocijas; pasitvirtinti ir suprasti vienas kito skirtumus / panašumus apie meilės ir artumo sampratą; gebėti kalbėtis ir palaikyti vienas kitą ne tik džiuginančiose, bet ir sudėtingose gyvenimo situacijoje; išgirsti ir sužinoti vienas kito nuostatas į kiekvienam skirtingus kasdienį gyvenimą liečiančius aspektus.
• Tėvams – atskirti asmens, poros ir tėvystės vaidmenis bei poreikius; padėti tėvams pasirūpinti vaiko (-ų) gerove suprantant ir atliepiant vaiko raidos poreikius; atpažinti ir priimti vienas kito reakcijas į kito emocijas; mokytis konstruktyviai spręsti vaikų – tėvų ir tėvų tarpusavio konfliktus rūpinantis vaiku (-ais); atpažinti vienas kito reakcijas į kito šeimos nario emocijas; kurti artimą ryšį su vaiku; gebėti kalbėtis ir palaikyti ne tik vienas kitą, kaip tėvus, bet ir vaiką (-us) ne tik džiuginančiose, bet ir sudėtingose gyvenimo situacijoje; išgirsti ir sužinoti vienas kito nuostatas į tėvystę, vaiko (-ų) auklėjimą, vertybes, kurias turi išsiugdyti vaikas (-ai); puoselėti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius būnant vienas šalia kito, palaikant ir suprantant tėvystėje; kaip padėti sau ir vaikams įveikti stresą.
• Šeimai – atskirti asmens, poros ir tėvystės vaidmenis bei poreikius; atpažinti ir priimti šeimos narių reakcijas į vienas kito emocijas; suprasti ir atliepti vaiko raidos poreikius; stiprinti šeimos ryšius bendra patirtimi, atviru bendravimu ir besąlygine meile; stiprinti šeimos narių bendravimo įgūdžius; ugdyti aktyvaus klausymosi, empatiško kalbėjimo ir taikaus konfliktų sprendimo įgūdžius; padėti šeimai atrasti turimus resursus ir suteikti paramą ir palaikymą dėl šeimą ištikusių sunkumų; stiprinti šeimos atsparumą ugdant tinkamos jausmų raiškos, konfliktų ir problemų sprendimo, streso įveikos įgūdžius; padėti šeimai ir jos nariams kalbėtis tarpusavyje apie juos ištikusią krizę (-es) ir pokyčius, kurie įvyks.
• Šeimai po skyrybų – atskirti asmens, poros ir tėvystės vaidmenis bei poreikius; stiprinti tėvų bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius kalbant tik rūpinimosi vaiku (-ais) klausimais savarankiškai ar su neutralaus specialisto pagalba; susitaikyti su poros skyrybų faktu ir prisitaikyti prie šeimos laukiančių pokyčių; valdyti įtampą ir emocijas pertvarkant šeimos sistemą; valdyti tarpusavio konfliktus bendradarbiaujant dėl vaiko (-ų); suprasti savo ir pripažinti kitų šeimos narių poreikius; gebėti priimti kitą iš tėvų ir vaiko poreikį bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

[1] Konkrečią paslaugą porai / šeimai / tėvams / sudėtinei šeimai gali teikti skirtingos srities specialistai, turintys atitinkamą išsilavinimą tam tikrai paslaugai teikti (pvz., porų psichoterapeutas, šeimos psichoterapeutas, psichoterapeutas, psichologas, šeimos konsultantas, porų konsultantas, mediatorius, socialinis darbuotojas).