Įrankiai, padedantys stiprinti emocinį ryšį šeimoje

Emocijos suteikia reikšmę mūsų mintims ir elgesiui. Šeimoje, kurioje visi jos nariai, yra glaudžiai susiję ir priklausomi vienas nuo kito, ypač svarbią reikšmę turi emocinis fonas ir ryšiai, kuriuos kuriame tarpusavyje. Kiekviena emocija, kurią jaučiame ir rodome kiekvienas iš mūsų, tam tikra prasme yra kito asmens emocijos pasekmė ir reakcija į ją. Kiti asmenys parastai reaguoja į mūsų rodomas emocijas ir atitinkamai išreiškia savo emocijas reaguodami į mus, ir taip toliau.

Tačiau tai, ką mes jaučiame patys – susiję su mūsų praeitimi ir įvykiais, kurie mus vienaip ar kitaip paveikė. Bendraudami su kitais ir rodydami ir / ar išreikšdami savo emocijas, mes atkartojame išmoktas elgesio strategijas, t.y. mūsų emocijos formuoja tai, kaip mąstome ir elgiamės.

Teiginys „negalima nebendrauti“ pabrėžia, kad net ir tyla yra elgesys, į kurį vienaip ar kitaip pagal savo įgytą praeitį ir suteikiamą reikšmę tylai reaguoja kiti šeimos nariai. Nors emocijas laikome sisteminėmis, t.y. nulemtomis kitos asmens reakcijos į jas ir sąsajų su patirtimi, jos yra mūsų subjektyvus patyrimas, o ne sąveikos su kitais rezultatas. Mes esame patys atsakingi už savo jausmus, mintis ir elgesį. Mes galime mokytis suprasti savo mintis ir elgesį, ir atpažinti bei tinkamai išreikšti patiriamas emocijas.

Šeima – tai erdvė, kurioje vaikai mokosi valdyti savo emocijas bei impulsus šeimoje. Tėvai yra vaiko emocijų reguliuotojai, tad tėvų pastangos išlikti kantriems ir ramiems padeda vaikams mokytis emocijų valdymo, streso įveikimo ir bendravimo įgūdžių.

Išmėginkite keletą kasdienių praktikų, ritualų ar elgesio strategijų, kurios padeda stiprinti emocinį ryšį šeimoje:

• PASTEBĖK IR PAMATYK. Kasdien „pamatykite“ kiekvieną šeimos narį ir „pasitikrinkite“. Jei šeimoje turite tradiciją kartu vakarieniauti, tuomet pakalbinkite vienas kitą, pasidomėkite kaip sekėsi ir kuo nori pasidalinti. Jei nepavyksta kiekvieną vakarą susėsti prie bendro stalo, tuomet skirkite laiko kiekvienam šeimos nariui, kai tik jis grįžta namo.
• ŠEIMOS SUSIRINKIMAI. Susitarkite dėl šeimos susitikimų bent kartą per 2 savaites (atsižvelgiant į vaiko amžių), kurių metu visi šeimos nariai galite mokytis pagarbaus bendravimo, aktyvaus klausymosi, problemų sprendimo ir derybų įgūdžių.
• ATPAŽINK IR ĮVARDINK EMOCIJĄ. Mokykitės atpažinti ir įvardinti vienas kito emociją (mokosi ir suaugusieji). Tinkama emocijų raiška mažina įtampą šeimoje ir padeda priimti tinkamus sprendimus. Kai įtampa tampa sunkiai valdoma, taikykite „minutės pertraukėlę“. Tik nusiraminę galite užjausti vaiką ir valdyti savo emocijas, išlikti ramus. Prisiminkite – vaikai tik mokosi gyventi ir daro viską geriausiai, kaip supranta pagal savo amžių.
• ŠEIMOS ISTORIJŲ PASAKOJIMAS. Dalinkitės su vaikais šeimos istorijomis. Šeimos istorijos moko vaikus kalbėtis tarpusavyje, dalintis savo mintimis, prisideda prie vertybių formavimosi ir atsparumo didinimo. Pasakokite ir tas istorijas, kurios skatino ieškoti ir priimti svarbius sprendimus, patirtus iššūkius (atsižvelgiant į vaiko amžių), ne tik pozityvias istorijas.
• ŽAIDIMŲ LAIKAS. Kuo daugiau žaiskite ir leiskite laiko su vaikais. Žaiskite ne tik su jaunesniais vaikais, bet ir su paaugliais ar jaunuoliais (pvz., filmų naktys, pasivažinėjimas dviračiais). Žaidimai – tai ryšio, buvimo santykyje, kalba.

 

Parengta įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą “Šeimos santykių instituto institucinių gebėjimų stiprinimas”.  

© Šeimos santykių institutas