Skirtingos kartos ir santykiai tarp jų
Šeimoje formuojasi mūsų saugumo jausmas, supratimas apie artumą, savarankiškumą ir bendrystę, apie įsipareigojimus ir ryšius tarp kartų.
Kodėl kartais suaugę vaikai nutolsta arba visai nutraukia ryšius su tėvais? Atsakyti nėra lengva, nes, pavyzdžiui, suaugusiam vaikui gali atrodyti, kad jis pagaliau ištrūko iš tėvų kontrolės ir gyvena savo gyvenimą, o tėvams – kad vaikas susvetimėjo ir nutolo. Susvetimėjimo priežastys gali būti įvairios, kaip pvz., konkuruojantys ar priešiški santykiai, tėvų sunkumai tinkamai suprantant ir atliekant savo vaidmenį. Kai kurie suaugę vaikai nustoja bendrauti su tėvais dėl priežasčių, kurių jų tėvai nesuprato ir negalėjo pakeisti. Pavyzdžiui, dėl tėvų nemokėjimo išreikšti savo jausmus, parodyti meilės, dėl tuo metu visuomenėje vyravusios kultūros „bausti vaikus“, dėl nuolatinės griežtos kontrolės jau vaikui suaugus.
Yra dalykų, kurių pakeisti neįmanoma, tokių, kaip įvairios trauminės patirtys (pvz., smurtas, prievarta, netektys) šeimoje. Ir su tuo nesitaikstyti yra sveikas suaugusiojo pasirinkimas. Suaugę vaikai turi teisę ir gali pasirinkti, ar tęsti ir kokiomis sąlygomis bendrauti su tėvais, kurie ir toliau elgiasi traumuojančiai. Kita vertus, tėvai, kurie nori palaikyti artimesnius santykius su savo suaugusiais vaikais, išgyvenusiais įvairias neigiamas vaikystės patirtis šeimoje, turėtų pripažinti savo klaidas ir pamėginti jas taisyti čia ir dabar: kreiptis pagalbos, keisti bendravimo būdą, bent jau nuoširdžiai išklausyti ir pasidomėti, kodėl bendravimas nutrūko. Kartais vien tėvų susitaikymas su realybe, kad jų vaikas jau suaugo ir kad jie turėtų elgtis kaip su nauju suaugusiu žmogumi šeimoje, turinčiu savo vertybes, savo nuomonę, gyvenimo būdą, draugus, vyrą / žmoną, padeda kurti naujus lygiaverčius santykius.
Daugiau straipsnių įvairiomis temomis galite rasti paspaudę žemiau esančias nuorodas:
Kiti straipsniai
Straipsniai apie sveikų santykių kūrimą