Kuo svarbu išgirsti ir suprasti vaiko teises ir interesus po tėvų skyrybų ar išsiskyrimo?
Parengė šeimos mediatorė, sociologė dr. Živilė Kėrytė
Tikriausiai būtų sudėtinga paneigti skyrybų pasekmes vaikams, kaip ir paneigti abiejų tėvų pastangų ir gebėjimų svarbą padedant vaikams prisitaikyti po netikėtos ar tikėtos krizės šeimos gyvenimo kelyje. Skyrybos yra reikšmingas ir svarbus pokytis vaiko gyvenime – tai nepaneigiamas faktas, tačiau kaip svarbu, kad su skyrybomis vaikas nepatirtų jo raidai ir santykio kūrimui su savimi bei pasauliu reikšmingos patirties – tai ryšio netekties su vienu iš tėvų.
Vaiko teisės ir interesai
Nors teisinė, įstatyminė bazė, mokslininkų atliekami tyrimai ir praktikų nuomonė pagrindžia vaiko ryšio su abiem tėvais svarbą ir būtinybę esamomis priemonėmis išsaugoti vaiko prigimtinę teisę bei teisėtus interesus būti auginam abiejų tėvų po skyrybų, dalis vaikų auga tik su vienu iš tėvų, kitą iš tėvų matydami dažniausiai tik kas antrą savaitgalį.
Svarbu pastebėti, kad kartais vienasmenė tėvystė (kai vaikas auga tik su vienu iš tėvų) yra vienintelis pasirinkimas (t. y. tik išskirtiniais atvejais), nes vienas iš tėvų atsisako ar yra visiškai nepajėgus dalyvauti vaiko gyvenime (pvz., kai kitas iš tėvų yra miręs, turi psichinę ar fizinę negalią, priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir dėl to nepajėgia pasirūpinti vaiku). Tačiau didžioji dalis mamų ir tėčių nori išsaugoti ryšį ir dalyvauti savo vaiko (-ų) gyvenime.
Praktinėje veikloje tenka neretai susidurti su situacijomis, kai abu tėvai geba ir yra pajėgūs rūpintis vaiku (-ais) po skyrybų, tačiau dėl jų tarpusavio konflikto, vienas iš tėvų neturi galimybės matytis ir bendrauti su vaiku (-ais).
Skyrybų burbulo galia ir pastangos iš jo ištrūkti
Galima pasidžiaugti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje įvyko keletas esminių pokyčių šioje srityje – įtvirtinta privalomoji mediacija šeimos ginčuose; tėvai vis dažniau pasiryžta spręsti tarpusavio konfliktus mediacijos pagalba, o nepalieka sprendimų teismams; šeima, išgyvenanti skyrybas, gali kreiptis pagalbos į psichosocialines paslaugas teikiančius specialistus; dalis tėvų tariasi ir susitaria dėl tėvystės po skyrybų.
Tačiau skyrybų, kurias lydi stiprūs tėvų tarpusavio konfliktai, atvejų išlieka. Skyrybos, kaip aštuonkojis, su savo čiuptuvais įtraukia ne tik poros artimuosius, šeimos draugus, pažįstamus, bet ir įvairių profesijų specialistus, linkinčius šeimai geriausių išeičių.
Vienas sudėtingiausių iššūkių kiekvienam vienokiu ar kitokiu būdu prisiliečiančiam prie skyrybų situacijos – tai ne tik teikti paramą, palaikymą ir užjausti tėvus ir vaikus sudėtingame jų gyvenimo etape, bet kartu išlikti neutraliam, t.y. nevertinti nei vieno iš tėvų elgesio, nespręsti ir neieškoti, kuris iš tėvų pakankamai „geras“ ar tiek „blogas“, kad negebėtų pasirūpinti vaiku (-ais). Asmens tėvystės elgesio vertinimas gilina, o ne mažina konfliktą*. Neutrali pozicija padeda tėvams mažinti tarpusavio konfliktą ir prisiminti vaikus bei jų poreikius. Atsižvelgti galime ir turime į tėvų gebėjimą bendradarbiauti dėl rūpinimosi vaiku (-ais), nes tai turi reikšmės vaiko gebėjimui ateityje užmegzti ir palaikyti prasmingus santykius su kitais.
Kas padeda mažinti tėvų tarpusavio konfliktą?
Konfliktuojantys tarpusavyje tėvai gali išvardinti aibes savo tarpusavio nesutarimo priežasčių. Tačiau tik jie patys gali sušvelninti ar padėti išvengti savo vaikams galimai sunkias neigiamas pasekmes, kurias kelia besitęsiantys tėvų konfliktai. Jei tėvai turi nustatytą bendravimo tvarką su vaiku (-ais), tačiau jų tarpusavio nesutarimas tęsiasi ir beveik kiekvienas susitikimas ar sprendimo priėmimas dėl vaiko (-ų) situacijos dažniausiai virsta neišsprendžiamu konfliktu, į kurį įtraukiami įvairių institucijų atstovai, kviečiame tėvus apsvarstyti tėvystės plano priemonę.
Tėvystės planas – tai priemonė, padedanti tėvams (o kartais ir seneliams bei kitiems šeimos nariams) tarpusavyje susitarti dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo tvarkos. Tėvai su neutralaus trečiojo asmens pagalba ieško abiem palankių sprendimų kartu.
Tėvystės planas suteikia galimybę tėvams susitarti dėl esminių sąlygų, kurių stengsis laikytis abu, pavyzdžiui: „vaikų akivaizdoje nekalbės apie kitą iš tėvų neigiamai“, „išlaikys ribas ir atvyks pas kitą iš tėvų tik iš anksto pranešus ar susitarus“, „palaikys ir skatins vaiką bendrauti su kitu iš tėvų“, „nusistačius namų taisykles jų laikysis abu“, „nekaltins vienas kito ir neprisimins senų nuoskaudų“, „susitikus nerėks, nešauks ir nesielgs agresyviai“, „negrasins skųstis institucijoms kilus tarpusavio nesutarimams dėl rūpinimosi vaiku, o aptars, kaip ateityje spręs kilusius nesutarimus“.
*Išskyrus atvejus, kai kyla grėsmė vaiko gyvybei ir sveikatai.
Susiję straipsniai ir renginiai:
Straipsnis „Kuo svarbu vaikams išlaikyti ryšį su tėvais po skyrybų?”