Vaiko teisės į bendravimą ir matymąsi su abiem tėvais užtikrinimas
Vaiko teisė į bendravimą ir matymąsi su abiem tėvais* bus užtikrinama, kai:
SU VAIKU GYVENANTIS TĖTIS / MAMA:
- Aktyviau skatins vaiką bendrauti ir matytis su kitu iš tėvų;
- Įsitikins ar jo / jos elgesys nedaro įtakos vaikui (pavyzdžiui, ar vaikui neparodoma – tiek sąmoningai, tiek ir nesąmoningai – kad nemalonu net kalbėti apie kitą iš tėvų);
- Įdės pastangų, kad primintų vaikui gerąsias kito iš tėvų savybes;
- Konsultuosis su specialistais, kaip susidoroti su savo asmeniniais išgyvenimais, kad galėtų padėti savo vaikui; o jei reikės – pasitarę su kitu iš tėvų, kreipsis pagalbos į psichologą kartu su vaiku dėl jo / jos skyrybų išgyvenimų;
- Daug dėmesio skirs tėvystei po skyrybų.
Tėvai rūpinasi vaiko psichologine raida, užtikrindami emocinį saugumą ir reagavimą bei pamatinius vaiko poreikius, pavyzdžiui, priimti ir suprasti vaiko jausmus, išgyvenant tėvų skyrybas; suprasti ir palaikyti, kai vaikui liūdna ir nedrąsu važiuoti pas vieną iš tėvų; padėti kitam iš tėvų, kuris negyvena kartu, užtikrinant jo nenutrūkstamą bendravimą ir matymąsi su vaiku, ypač, kai vaikas pyksta ir nenori matytis su kitu iš tėvų.
KITAS IŠ TĖVŲ, SU KURIUO VAIKAS VENGIA / PRIEŠINASI BENDRAUTI:
- Nuosekliai lankys vaiką ir užims aktyvų vaidmenį bendraudamas su juo;
- Pasistengs kuo rūpestingiau sutikti vaiką ir su juo bendrauti;
- Apmąstys savo auklėjimo stilių;
- Jokiu būdu nekalbės neigiamai apie kitą iš tėvų vaikui galint išgirsti;
- Konsultuosis su specialistais, kaip susidoroti su savo asmeniniais išgyvenimais, kad gebėtų ramiai priimti vaiko nenorą / priešinimąsi bendrauti su juo / ja;
- Daug dėmesio skirs tėvystei po skyrybų.
* Kai užtikrinamas vaiko saugumas.
Ištrauka iš: Šerkšnienė, R., Kėrytė, Ž. „Tėvystė po skyrybų: vaidmenų pokyčiai ir iššūkiai, su kuriais susidursite“, 2024.