Kaip valdyti nerimą ir stresą šeimoje?
Psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė
Stresas ir įtampa veikia mūsų kasdienį gyvenimą. Šeimose tėvams nerimą kelia didėjantys ir besikeičiantys rizikos veiksniai, tokie kaip pavyzdžiui, pastaruoju metu pasaulyje sparčiai plintanti pavojinga virusinė infekcija ir visi su ja susiję apribojimai. Vaikai irgi išgyvena pokyčius – turi adaptuotis prie naujų gyvenimo ir mokymo sąlygų.
Kas yra stresas? Kai žmogus susiduria su tokiomis fizinėmis, socialinėmis ar psichologinėmis aplinkybėmis, kurias mato kaip grėsmingas ir nėra tikras, ar sugebės jas įveikti, kyla reakcija į stresą. Stresas gali būti įvairaus stiprumo. Jis gali pasireikšti šiais požymiais – emocine įtampa, nerimu, baime, susijaudinimu, padidintai jautriu reagavimu, dirglumu, neracionaliais pykčio protrūkiais bei įvairiais fiziniais simptomais, pavyzdžiui, miego, mitybos sutrikimais, galvos ar raumenų skausmais. Dažnai pasikeičia ir įprastas elgesys, tarkim, anksčiau buvęs bendraujantis linksmas vaikas tampa uždaras, užsisklendęs, praranda apetitą, nuolat skundžiasi galvos ar pilvo skausmais, o suaugęs asmuo gali netikėtai įsivelti į konfliktus, pavyzdžiui, pradėti konfliktuoti su prekybos centro kasininke dėl menko nepatogumo. Ilgai trunkantis stresas gali sukelti emocinį išsekimą, silpninti imunitetą ir atsparumą įvairioms ligoms.
Kaip stresas veikia santykius šeimoje? Kiekviena šeima skirtingai reaguoja į stresą. Vienos šeimos geba greitai atpažinti padidėjusį nerimą ir įtampą šeimos viduje, o šeimos nariai aptarti jos priežastis ir kartu ieškoti būdų nerimui ar įtampai sumažinti. Kitos šeimos, kurių nariai turi sunkumų atpažinti kylantį nerimą ir įtampą, tarpusavyje pradeda ginčytis, bartis, kaltinti vienas kitą. Jei suaugusieji neturi įgūdžių tvarkytis su stresu, jų vaikai pradeda reaguoti dirglumu, priešinimuisi tėvų reikalavimams, skundžiasi nuovargiu ar nuoboduliu. Šeima pakliūna tarsi į užburtą ratą: tėvai neretai į dirglų vaikų elgesį reaguoja emocingai, stiprina reikalavimus, o vaikai dar labiau priešinasi jiems. Tėvai pradeda kaltinti vienas kitą negebėjimu drausminti vaikus. Įtampa šeimoje vis auga ir tarpusavio santykiai prastėja.
Kodėl tėvams svarbu gebėti tinkamai valdyti nerimą ir stresą? Vaikai mokosi konstruktyvių elgesio būdų stebėdami tėvų elgesį. Kaip valdyti nerimą ištikus stresui vaikai, taip pat išmoksta šeimoje. Kai tėvai patys neturi įgūdžių ir apimti streso elgiasi netinkamai (pvz., rėkia, šaukia, mėto daiktus, užsidaro ir nebendrauja, vartoja psichoaktyvias medžiagas), tuomet ir vaikai, stebėdami tėvus, išmoks elgtis panašiai. Ir priešingai, kai tėvai pajėgia valdyti stresą (pvz., stengiasi kalbėti tarpusavyje, kaip jaučiasi; sveikai maitinasi; stengiasi sportuoti), tuomet jie skatina ir drąsina savo vaikus įveikti iššūkius ir suvaldyti nerimą.
Kas padeda sumažinti nerimą ir stresą šeimoje? Pirmiausia, suaugusieji šeimos nariai turi pripažinti, kad jie yra atsakingi už emocinės aplinkos kūrimą šeimoje ir už vaikų emocinę (ne vien fizinę ar materialinę) gerovę.
Jeigu šeimoje padažnėjo nesutarimų ar ginčų, sustiprėjo įtampa, tėvams naudinga apsvarstyti:
+ Kokios priežastys sukelia įtampą ir stresą šeimoje?
- Aptarti, su kokiais sunkumais šiuo metu susiduria kiekvienas iš šeimos narių;
- Pamėginti atrasti ryšį tarp savijautos pablogėjimo (pavyzdžiui, padidėjusio nerimo, dirglumo, nuovargio) bei patiriamų sunkumų.
- Atkreipti dėmesį į tokius fizinius požymius, kaip įtempti raumenys, nuolat sukąsti dantys ar sugniaužti kumščiai (net ir prabudus iš miego), per didelis nuovargis, galvos skausmai ar migrena, nes jie rodo patiriamą didelį stresą.
+ Esamus sunkumus ir juos suskirstyti į tris kategorijas:
- Praktiškai išsprendžiami (pavyzdžiui, pasiskirstymas kasdienėmis pareigomis, išlaidų mažinimas);
- Sunkumai, kuriuos bus galima išspręsti laikui bėgant (pavyzdžiui, išvykos į kitas šalis);
- Sunkumai, kurių išspręsti neįmanoma (pavyzdžiui, neiti į numatytą renginį, nes paskelbtas karantinas).
Siekiant mažinti nerimą ir stresą, yra svarbu pripažinti, kad antros ir trečios kategorijos sunkumų sprendimą tenka tiesiog atidėti.
+ Visų šeimos narių gyvenimo būdą:
- Galbūt, kažkas prisiima per daug darbų ar atsakomybės?
- Gal yra atsakomybių, kurias galima perduoti kam nors kitam?
- Ar šeimos nariai tinkamai reaguoja į stresą? (netinkamo reagavimo į stresą pavyzdžiai: streso metu per daug / per mažai valgo; rūko; vartoja alkoholį; daug laiko skiria kompiuteriniams žaidimams; tinkamo reagavimo pavyzdžiai – fizinis aktyvumas, sveika mityba, tinkamas miego ir poilsio režimas).
+ Bendravimą su vaikais. Tėvų bendravimas tarpusavyje apie vaikų elgesį ir kalbėjimas su vaikais padeda geriau suprasti vienas kitą. Pastebėję, kad vaikai nerimauja ar patiria stresą, tėvai turėtų pasidomėti, kas kelia nerimą jų vaikams: tėvų tarpusavio santykiai, vaikų asmeniniai sunkumai ar kt.
Kas dar padeda sumažinti įtampą ir stresą?
- Sveikos gyvensenos laikymasis.
- Poilsis ir atsipalaidavimas.
- Keliamų reikalavimų sau mažinimas.
Jei jūs ar jūsų šeimos narys išgyvena nerimą ar stresą, kurį sunku įveikti, apsvarstykite galimybę kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Šie specialistai turi žinių ir gali padėti jums ar jūsų šeimos nariui mokytis veiksmingai valdyti stresą ir pasiekti elgesio pokyčių, kurie padėtų pagerinti bendrą savijautą.