Ko reiktų nepamiršti auginant vaikus?
Psichologė Eglė Kalinauskienė
Į psichologo kabinetą dažnai ateina tėvai, besiskundžiantys, kad jų vaikas nevaldo pykčio, tranko daiktus, žaloja save ar kitus, nemoka bendrauti, mušasi klasėje arba yra įnikęs į kompiuterinius žaidimus ar psichoaktyviąsias medžiagas. Kas nutiko, kad šiais laikais, kai tiek daug dėmesio skiriame vaikų auklėjimui, ugdymui bei išsilavinimui, vis dažniau susiduriame su vaikų emocijų ir elgesio sunkumais?
Psichologinių sunkumų priežastys
Jei užduotume klausimą, koks yra šių dienų vaikas, sulauktume labai įvairių atsakymų. Vieni sakytų – išlepintas ir išpuikęs, kiti – laisvas ir turintis savo nuomonę, dar kiti – negebantis laikytis taisyklių. Vaikai, kaip ir visais laikais, buvo ir yra turintys įvairių būdo bruožų. Vis dėlto, pastebima, kad šių dienų vaikai susiduria su įvairiais psichologiniais sunkumais.
Kaip jie atsiranda? Psichologų praktika bei daugelis psichologinių tyrimų rodo, kad įvairūs vaikų sunkumai dažnai atsiranda ne dėl per mažo dėmesio mokslams ar per mažo vaikų užimtumo po pamokų, tačiau dėl menkų bendravimo įgūdžių, emocijų valdymo sunkumų, vienišumo, savo poreikių ir jausmų nesupratimo.
Priklausomybėmis nuo informacinių technologijų ar psichoaktyviųjų medžiagų serga tie vaikai, kurie nemoka užmegzti ir palaikyti santykių su bendraamžiais, spręsti tarpusavio konfliktus, reikšti savo emocijas ramiai. Jie jaučiasi vieniši, yra nerimastingi, savimi nepasitiki ir nori atsitraukti. Atsitraukimas bent trumpam padeda užsimiršti ir pabėgti nuo sunkumų realiame gyvenime. Panašios priežastys lemia ir agresyvų vaikų elgesį. Agresyviai besielgiantys vaikai yra tokie ne todėl, kad nori kitiems pakenkti, bet todėl, kad nežino, kaip tinkamai išreikšti sunkius, nemalonius jausmus ir ieško savų būdų, padedančių susidoroti su šiais jausmais. Dažniausiai jie lieka vieni su savo nusivylimo, neteisybės, pykčio jausmais. Jei vaikai nesulaukia priėmimo ir pagalbos iš aplinkinių, savo sunkius jausmus išreiškia agresyviu elgesiu, nukreiptu į save ar kitus, pradeda žaisti kompiuterinius žaidimus ar vartoti psichotropines medžiagas.
Kaip galime padėti?
Mokykloje, būreliuose vaikai mokomi daug naudingų dalykų apie pasaulį, tačiau mažai skiriama dėmesio mokyti, kaip reaguoti, elgtis, kai kas nors juos išduoda, kai nepasiseka atlikti užduočių, kai kiti neteisingai elgiasi. Savęs, savo jausmų, elgesio supratimas reikalingas tam, kad galėtume tinkamai reaguoti į gyvenimo iššūkius, o jausmų slopinimas ar ignoravimas sukelia nesusipratimus bei psichologinius sunkumus. Vaikai, kurie nesupranta savo poreikių, jausmų, negali suprasti kito, palaikyti draugiškų santykių, lieka vieniši bei liūdni, todėl jiems reikalinga tėvų ar kitų suaugusiųjų pagalba.
Nepykti negalima
Norėdami, kad jūsų vaikai mokėtų džiaugtis, visų pirma, išmokykite juos tinkamai liūdėti, pykti ir išreikšti kitus nemalonius jausmus. Pavyzdžiui, kai jūsų vaikas supyksta, svarbu neuždrausti jam šio jausmo (pasakymais “tu nepyk”, “nėra čia dėl ko pykti”), o išlikti ramiam ir sakyti “matau, kad esi supykęs, pasakyk, kas įvyko”. Jūsų vaikai išmoks draugauti, įgis tinkamų socialinių įgūdžių, kuriuos vėliau galės panaudoti bendraudami su bendraamžiais, jei jūs patys skirsite daugiau laiko tiesioginiam bendravimui bei žaidimams su jais. Jei norite, kad jūsų vaikai jaustųsi laimingi – nepamirškite skirti laiko ne tik jiems lavintis, gabumams ugdyti, bet ir jausmams, mintims pažinti bei išreikšti.
Savo vidinio pasaulio pažinimas yra ne įgimtas dalykas, o išmokstamas. Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali mokytis suprasti save, išreikšti savo jausmus bei poreikius bet kuriuo amžiaus tarpsniu. Vaikams visada reikalinga suaugusiųjų pagalba, kad išmoktų suprasti save, o suaugusieji, esant poreikiui, to gali mokytis skaitydami psichologinę literatūrą, savęs pažinimo bei tėvystės įgūdžių grupėse ar psichologo konsultacijose.