Kasdienė įtampa: norma ar pavojus sveikatai?
Dauguma žino apie nuolatinės įtampos bei streso poveikį sveikatai. Tyrimai atskleidžia, kad 60–80 % visų apsilankymo pas šeimos gydytojus priežasčių sudaro su stresu susiję negalavimai ir skundai. Patiriantys stresą asmenys dažniau serga lėtinėmis ligomis, depresija. Stresas taip pat gali sukelti perdegimą, kuriam būdingas išsekimas ir prastesni darbo rezultatai.
“Daugėja dienų, kai grįžtu namo visiškai be jėgų, krentu į lovą ir užmiegu. Nėra jėgų net pavalgyti. Jaučiu, kaip gyvenimas tarsi bėga pro šalį, o aš jame nedalyvauju… Juk taip neturėtų būti. Esu jaunas žmogus, turėčiau jausti savo jėgą, turėti energijos… tačiau neturiu… man patinka mano darbas, nenoriu jo prarasti… tačiau jau nebesuprantu, kokia tada gyvenimo prasmė?”. Tai vis dažniau pasitaikantys 30–40 metų amžiaus asmenų nusiskundimai. Kai kurie iš jų taip jaučiasi beveik kiekvieną dieną ir tam neranda paaiškinimo, kaip, pavyzdžiui, sudėtingos darbo užduotys ar ilgos valandos, nesutarimas su sunkaus būdo klientu ar darbo vadovu, artimo žmogaus liga, nuolatiniai nesutarimai šeimoje. Tampa įprasta kasdien patiriamą įtampą ir stresą priimti kaip tam tikrą gyvenimo dalį santykiuose su artimiausios aplinkos žmonėmis: t.y. šeimos nariais, bendradarbiais, vadovais, klientais ar kitais artimais žmonėmis. Ilgą laiką patiriant įtampą ir užsitęsus stresui, organizmas ima reaguoti, imame ieškoti priežasčių, dažnai nesusimąstydami apie savo ir kitų mąstymo bei elgesio įtaką streso kilimui ir atsiradimui.
Kodėl santykiuose su artimiausia aplinka (pvz., šeima, darbas, mokykla, universitetas) kyla įtampa? Šie santykiai gali atimti laiko ir energijos, kuri reikalinga gyvenimo poreikiams patenkinti; gali eikvoti emocinę energiją (pvz., kylantis nesusipratimai ir nesutarimai) arba kelti iššūkių tapatumui ir vertybėms. Pavyzdžiui, netinkamas vaidmenų ar prioritetų derinimas darbe ar šeimoje; bendradarbių vėlavimas atlikti užduotis, dėl ko atsiranda papildomo darbo arba mažėja galimybės pabaigti savo darbo dalį; bendradarbių ar šeimos narių nepatikimas elgesys; atsakomybės padidėjimas darbe ar namie; bendravimo sunkumai (trūksta ar neaiškus bendravimas) dažnai atimą laiką, kuris turėtų būti skiriamas savo asmeniniams poreikiams tenkinti (sportui, laisvalaikiui, poilsiui). Nerimas dėl artimųjų, nuolatinis rūpestis ir atsakomybės prisiėmimas už jų sėkmę bei gerovę; nesutarimai ir ginčai; nepasitikėjimas aplinkiniais; aplinkinių nemokėjimas valdyti emocijų, o ypač nerimo; baimė ir neužtikrintumas dėl savo veiksmų eikvoja emocinę energiją. Daugelis žmonių jaučiasi turintys aiškų savo vertybių ir tapatumo suvokimą, kuriuo vadovaujasi darbo ir šeimos santykiuose. Kai bendraujant kyla nesutarimų dėl vertybių arba sukeliama abejonių dėl asmens savęs suvokimo / tapatumo, kyla emocinė įtampa. Spaudimas siekti tikslų, nesuderinamų su asmeninėmis vertybėmis; pasitikėjimo savimi trūkumas, asmens vertingumo ar vertybių menkinimas, darbo ir / ar įdėtų pastangų nuvertinimas; atstūmimas ar santykių nutraukimas gali kelti įtampą ir emociškai išsekinti. Kasdienė įtampa yra įprasta gyvenimo dalis ir vargu ar kas nors svarsto, kaip tai veikia asmens savijautą ir sveikatą. Laikui bėgant tokių situacijų padariniai kaupiasi ir žmonės, atrodo, nepaaiškinamai perdega.
Ką galima padaryti siekiant sušvelninti kasdienę įtampą? Tradiciniai patarimai, kaip susidoroti su neigiamai veikiančiu ar stresą keliančiu bendravimu, neveikia, nes ši įtampa yra išoriškai mažai pastebima. Situacijos, kurios sukėlė įtampą gali būti įvairios ir jų per dieną gali būti ne viena, pavyzdžiui, bendradarbio klaida bendrame projekte, patikimo bendradarbio išėjimas iš darbo, nemaloni vadovo pastaba, tačiau mėginimas jas spręsti tradiciškai – pasikalbant su artimais žmonėmis (kas padeda žmonėms susidoroti su stresu ir jį įveikti), užimtų per daug laiko. Tarkim, istorijai, kuri susijusi su situacija, ir aplinkybėms apibūdinti gali prireikti 30 minučių, kad išklausantis asmuo galėtų įsijausti ir pateikti naudingų pasiūlymų per kitą pusvalandį. Po valandos galima pasijusti geriau… arba tai gali būti laiko švaistymas. Per dieną galima patirti daugybę tokių situacijų. Kas turi laiko visas jas pasakoti? Kiek atsiras norinčių jas išklausyti ir išgirsti?
Ką daryti, kai atrodo, jog nėra, kam išklausyti ir išsipasakoti apie kasdien patiriamą įtampą ir stresą? Įtemptų, stresą keliančių situacijų sunku išvengti ir jos kyla kasdien. Pamėginkite šį būdą. Pirmiausia nustatykite bent dvi – tris situacijas ar dalykus, kas jums pastaruoju metu kelia pastovią įtampą. Tikriausiai tai bus dalykai, kuriuos laikėte „normaliais“ savo gyvenime, tačiau pakeitus juos, gali daug kas pasikeisti. Norint suprasti, kas iš tiesų kelia įtampą, pamėginkite surašyti „visus dalykus, kurie jus vargina ir yra nesąmonė“. Po to, išsirinkite du – tris, kurie labiausiai kelia įtampą. Susiaurinus sąrašą iki dviejų ar trijų, lengviau bus rasti laiko ir energijos ieškant būdų, kaip spręsti šias įtampą keliančias situacijas. Pamėginkite į šias situacijas pažvelgti tarsi iš šalies – kito asmens akimis. Dažnai situacija atrodo kitaip, kai galime atsiriboti nuo savo jausmų ar kitų kaltinimo („čia ne aš… čia kitas tai daro / kaltas“). Supratus ir savo vaidmenį tokiose situacijose lengviau jas spręsti. Pokalbiai su patikimais savo aplinkos žmonėmis taip pat gali būti naudingi, siekiant suprasti, kas iš tikrųjų kelia įtampą ir kodėl, arba pamatyti savo įtampos šaltinius kitoje šviesoje. Spręsti reikia tikslingai veikiant į savo įtampos šaltinį, pavyzdžiui, inicijuojant gal ir nelabai malonų, bet labai svarbų pokalbį, kuris gali pakeisti santykius. Tarkim galima pasikalbėti su bendradarbiu ar vyru / žmona, išsakant, kad jo / jos nepagrįsti reikalavimai / netinkamas elgesys trukdo / vargina / skaudina / erzina ir išreikšti pageidavimą, kaip šis jums svarbus asmuo turėtų elgtis.
Tinkamų ribų nustatymas, kai nenorima pakenkti tarpusavio santykiams. Ne visuomet ir ne viską galima išspręsti pokalbiu. Kartais tiesiog reikia atsiriboti nuo įtampą keliančių žmonių ar veiklos. Tiek asmeniniai, tiek ir darbo santykiai gali būti susiję su žmonėmis, kurie pastoviai emociškai išsekina. Pavyzdžiui, nuolat nerimauja ar yra viskuo nepatenkinti, užkrauna savo rūpesčius, pastebi tik neigiamus dalykus, kalba tik apie save ir pan. Bendraujant su tokiais žmonėmis, kurie sukuria daugiau įtampos nei džiaugsmo, patartina palaikyti didesnį atstumą. Pavyzdžiui, su bendradarbiu, kuris apkrauna savo namų rūpesčiais ar negatyvių istorijų pasakojimu, tiesiog rečiau bendrauti asmeninėmis temomis ir kreipti pokalbį į darbo klausimų sprendimą. Įtampa gali kilti ir santykiuose su žmonėmis, su kuriais smagu praleisti laiką, tačiau bendravimas gali skatinti neproduktyvų elgesį, pavyzdžiui, „varom, rytoj pabaigsi projektą, šį vakarą patikrinkim naują barą!”. Susierzinimą gali kelti, kai asmuo nuolat kažko nepadaro, neišpildo, kas buvo susitarta, pavyzdžiui, „aš nebaigiau mūsų bendro pranešimo, aš duosiu tau savo skaičius ir tu galėsi jį pabaigti… arba… žinai, taip sutapo, kad man šiandien svarbus susitikimas, tai tu susiorganizuok, kas prižiūrės vaikus, kol būsi pas gydytoją“. Tokiuose santykiuose įtampą sumažinti galima nustatant tinkamas ribas, pavyzdžiui, tvirtai reikalauti laikytis susitarimų, kai jų nesilaikoma.
Ką dar galima padaryti? Pagalvoti apie save supančių žmonių ratą ir sau užduoti klausimų: ką galiu keisti savo santykiuose? Gal tiesiog iš save supančių žmonių per daug tikiuosi ir reikalauju, o gal iš manęs – per daug reikalaujama ir tikimasi? Asmenims, geriau pavyksta susitvarkyti su patiriama kasdiene įtampa ir stresu, kai jie yra patenkinti savo gyvenimu. Vienas iš esminių būdų padedančių sumažinti kasdienę įtampą yra įvairiapusiškų santykių, palaikančių tikslo ir prasmės jausmą mūsų gyvenime, kūrimas. Svarbu palaikyti ne tik santykius darbe ar šeimoje, tačiau plėtoti prasmingus ryšius ir už savo darbo ar šeimos ribų – įvairios sporto ir kitų laisvalaikio leidimo būdų draugijos ir klubai, bendruomenė, bažnyčia, savanorystė, draugiška kaimynystė ir pan. Įvairiapusiškas bendravimas plečia požiūrį į gyvenimą ir teikia džiaugsmo.
Kasdienės įtampos nepatartina priimti kaip neišvengiamos lemties. Jos šaltinius galima nuspėti ir imtis reikiamų veiksmų jiems pašalinti. Žinoma, pradedant keisti „žaidimo taisykles” gali kilti nesmagumo, tačiau ilgainiui įtampos mažės ir savijauta tikrai bus geresnė. Išmokus atpažinti įtampos šaltinius savo gyvenime, pavyks rasti būdų jiems sušvelninti.
Kviečiame prisijungti prie socialinės kampanijos „Mokomės bendrauti. Būkime dėmesingi savo ir kito jausmams!“ – mokytis pažinti ir išreikšti savo jausmus, pažinti pyktį ir konstruktyviai spręsti konfliktus, atpažinti ir valdyti gyvenime kylantį stresą. Rugsėjo – gruodžio mėn. vykdysime daugiau renginių visuomenei. Informaciją apie būsimus renginius skelbsime Facebook naujienose ir Šeimos santykių instituto renginių kalendoriuje.
Parengė psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė