Image Alt

Šeimos Santykių Institutas

  /  Straipsniai   /  Kokie gebėjimai padeda valdyti konfliktus poroje?
Gyvenimas poroje: kaip sukurti sveikus santykius?

Kokie gebėjimai padeda valdyti konfliktus poroje?

Teksto ištrauka iš leidinio „Gyvenimas poroje: kaip sukurti sveikus santykius?“ (Šerkšnienė, R., 2015; 2017)

 

Visi žmonės, net ir labiausiai mylintys, konfliktuoja tarpusavyje, tačiau laimingos poros pasižymi vyraujančia malonaus bendravimo atmosfera, gebėjimu mažinti neigiamas emocijas konfliktų metu. Didžiausias santykių griovėjas yra ne konfliktas, o sutuoktinių elgesys konflikto metu. Tyrimai atskleidžia, kad poros gyvenimo ir santykių kokybė priklauso ne kiek nuo konfliktinių situacijų skaičiaus, kiek nuo poros gebėjimo valdyti konfliktus. Kokie gebėjimai padeda valdyti konfliktus?

Valdyti konfliktus padeda šie gebėjimai:

  • Gebėjimas save nuraminti. Svarbi asmens savybė, turinti reikšmės jo santykiams, yra gebėjimas valdyti stiprius jausmus, dar kitaip vadinama savireguliacija. Savireguliacijos mechanizmas išsivysto ankstyvoje vaikystėje. Tačiau net labiausiai susitvardantys žmonės artimuose santykiuose gali prarasti savitvardą. Ginčuose svarbu prisiminti, kad stiprūs jausmai trukdo blaiviai mąstyti ir tinkamai vertinti situaciją. Apimti stipraus pykčio ar nerimo žmonės dažnai pasako ar padaro neleistinų dalykų. Ramintis galima įvairiai. Sveikiausias būdas yra tiesiai pasakyti, kad „dabar esu supykusi ar supykęs ir man reikia laiko nusiraminti”. Jausmų įvardinimas padeda nurimti. Yra ir kitų būdų save nuraminti, pavyzdžiui, gilus kvėpavimas, skaičiavimas mintyse nuo dešimties iki vieneto ar panašiai. Kai kurie žmonės neišmoko valdyti pykčio vaikystėje, tačiau niekada nėra vėlu mokytis. Vardan gerų santykių geranoriški žmonės gali daug ką padaryti.
  • Gebėjimas ginčytinus klausimus spręsti tik ramios būsenos. Problemas spręsti lengviausia loginiu būdu, todėl jas ir reikia spręsti kiek įmanoma ramiau nusiteikus. Emociškai susijaudinę žmonės negali priimti loginių sprendimų, nes emocijos blokuoja loginį mąstymą. Norint nepasiginčyti, bet išspręsti konfliktą, patartina ginčytinus klausimus spręsti ramiai ir apgalvotai. Jei atmosfera kaista, geriau trumpam atidėti klausimo svarstymą.
  • Gero vienas kitam linkėjimas ir siekimas atstatyti santykius bei mažinti konfliktą. Pasitaiko, kad, kilus konfliktui, vyras ar žmona (o neretai ir abu), apimti stiprių jausmų, nukrypsta nuo ginčytino klausimo link asmeniškumų, praeityje buvusių nuoskaudų. Stiprūs jausmai ir susikaupusios nuoskaudos trukdo sutuoktiniams / partneriams spręsti konfliktą. Naudingiau raminti save ir kitą, atkurti draugiškus santykius. Ginčytinus klausimus pavyksta išspręsti vadovaujantis logika, nes jausmai neretai „nuspalvina” situaciją kitomis spalvomis ir iškraipo tikrovę, todėl artimas žmogus ginčo metu neretai virsta „priešu”. O jam nugalėti griebiamasi įvairių, dažnai ir neleistinų priemonių, pavyzdžiui, įžeidimų, pasinaudojimo sutuoktinio silpnybėmis ar jo / jos atvirumo akimirką pasidalintomis mintimis ir panašiai. Nukrypimas nuo spręstinų klausimų, nuoskaudų atgaminimas, vienas kito tėvų apkalbėjimas palaiko ir stiprina (eskaluoja) konfliktą.
  • Išklausyti savo sutuoktinio ar partnerio jausmus ir troškimus. Norint susikalbėti yra svarbu išklausyti, ką kitas sako ir išgirsti, kas sakoma. Ginčuose dažniausiai žmonės linkę patys kalbėti, todėl yra sunku klausytis, nes, kalbant vienam, kitas galvoja, ką pats norėtų pasakyti. O gebėjimas tuo pat metu klausytis ir mąstyti, ką atsakyti, yra pakankamai sudėtingas ir reikalaujantis specialių įgūdžių. Paprasčiau būtų tiesiog išklausyti, garsiai pakartoti, kas buvo pasakyta, ir pasitikslinti, ar teisingai suprantama. Šis bendravimo būdas padeda išgirsti savo vyro ar žmonos norus ir atitinkamai į juos reaguoti. Įsiaudrinę žmonės dažniausiai negirdi vienas kito, taip tik užaštrindami konfliktą, bet nespręsdami, kas ir veda jų santykius link amžinųjų sunkumų.
  • Patvirtinti kito nuomonės svarbą. Žmogui iš prigimties yra būdingas siekis būti vertinamam. Ginčuose gana dažnai nekreipiama dėmesio į kito nuomonę (taip atsitinka ir dėl to, kad neišgirstama, nes nesiklausoma), o ginčo įkarštyje kartais ir tiesiai pasakoma, kad „man nerūpi, ką tu galvoji”. Toks elgesys nepadeda spręsti konfliktų. Siekiant išlaikyti artimus santykius, net ir stipriai supykus, būtina gerbti savo vyro ar žmonos nuomonę. Kitokia nuomonė nebūtinai reiškia, kad jūsų nuomonė nesvarbi. Tai reiškia, kad vyras ir žmona mąsto skirtingai, o apie skirtumus galima kalbėtis.
  • Kompromisų ieškojimas. Kai pripažįstame, kad ginčytinais klausimais kitas žmogus gali turėti savo nuomonę ir gerbiame jo požiūrį, tuomet daug lengviau ieškoti bendrų sprendimų ar kompromisų, kad abi pusės liktų patenkintos. Šis gebėjimas tikrai padeda išsaugoti pagarbius, šiltus santykius bei artumą, stiprina pasitikėjimą vienas kitu. Artimas ryšys yra ne tik malonus buvimas kartu. Vyro ir žmonos artumą atspindi jų gebėjimas pasikalbėti apie sudėtingus, kartais nemalonius abiem klausimus ir spręsti juos kartu.