Kaip išgirsti ir suprasti vaiko balsą?
Liepos 6-8 d. Asyžiuje (Italijoje) vyko tarptautinė konferencija „Šeimos psichoterapija: kelias jungiantis asmeninius ir socialinius išteklius“. Konferencijos organizatorius – Šeimos psichoterapijos akademija (Accademia di Psicoterapia della Famiglia, Italija). Daugiau nei 1000 susirinkusių konferencijos dalyvių iš viso pasaulio pasveikino prof. Maurizio Andolfi (vaikų ir paauglių psichiatras, šeimos psichoterapeutas, psichoterapeutų mokymų skirtingose šalyse rengimo lektorius ir daugelio knygų autorius). Daugelis konferencijoje dalyvavusių šeimos psichoterapeutų buvo prof. Maurizio Andolfi mokiniai iš skirtingų pasaulio šalių. Džiugu paminėti, kad konferencijoje dalyvavo ir Šeimos santykių instituto atstovės – vaikų ir paauglių psichiatrė, porų ir šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė ir šeimos mediatorė Živilė Kėrytė.
Pagrindinis konferencijos rėmėjas Amerikos santuokos ir šeimos psichoterapijos asociacija, kiti rėmėjai – Europos šeimos psichoterapijos asociacija, Azijos šeimos psichoterapijos akademija, Australijos šeimos psichoterapijos asociacija ir Pasaulinė socialinės psichiatrijos asociacija.
Konferencijos organizatoriai pakvietė daugiau nei 100 pranešėjų iš skirtingų pasaulio regionų, pristačiusių savo šalyje dirbančių šeimos psichoterapeutų patirtis ir iššūkius. Konferencijoje pranešėjai diskutavo apie šeimos psichoterapijos iššūkius, padedant šeimai ir stiprinant šeimos emocinius ryšius, pasitikėti pačia šeima ir jos gebėjimu įveikti krizes etikečių, medikamentų ir socialinės nelygybės laikotarpyje. Profesinėje praktikoje šeimos psichoterapeutų požiūris į pagalbą šeimai dažnai vertinamas kontraversiškai dėl prieštaravimo įprastiems asmens bei šeimos sunkumų vertinimo būdams (pvz., dėl vengimo vertinti asmens elgesį kaip gerą ar blogą, labiau sutelkiant dėmesį į funkcijos, kurią elgesys atlieka šeimos sistemoje, supratimą). Šeimos psichoterapeutai pripažįsta, kad asmenys šeimose yra glaudžiai susiję vienas su kitu ir kad patirtis vienoje sistemos dalyje taip pat veikia visas kitas sistemos dalis, todėl asmens elgesiui reikšmės turi abipusė įtaka. Šioje konferencijoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas šeimos procesams, vykstantiems tarp skirtingų kartų, visų formų bendravimo šeimoje reikšmei ir atsparumo didinimui.
Pagrindinės konferencijos pranešimų temos: kaip išgirsti ir suprasti vaiko kalbą; apie traumą ir atsparumą bei šeimos ir bendruomenės gydančią galią, įveikiant traumą; apie pagalbą porai krizėje ir šeimai, išgyvenant skyrybas; apie humanistinį požiūrį į pagalbą įveikiant psichikos sunkumus; apie šeimos ir bendruomenių įgalinimą.
Teikiant pagalbą vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų ir / ar sunkumų, ir jų šeimos nariams išgirsti ir suprasti vaiko kalbą (tiek verbalinę, tiek neverbalinę) yra svarbu, tačiau ypač svarbu pagalbos teikėjams „išversti“ vaiko kalbą tėvams, kad jie išgirstų ir suprastų vaiko siunčiamą žinutę tėvams – „man reikia, kad mano tėvai manimi pasirūpintų ir puoselėtų mūsų tarpusavio ryšį“.
Šeimai išgyvenant įvairias krizes ir / ar tėvams patiriant asmeninius sunkumus bei išgyvenimus, ypač besitęsiant tėvų tarpusavio konfliktams, dažnai pamirštami vaiko poreikiai. Tuo metu visokiomis priemonėmis ir turimais „įrankiais“ vaikai mėgina atkreipti savo tėvų ir kitų artimų suaugusiųjų dėmesį į save (pasireiškiančiais simptomais – pvz., vaiko netinkamas ir /ar agresyvus elgesys). Dirbantiesiems su šeima svarbu padėti vaikams ir tėvams stiprinti tarpusavio ryšį ir parodyti, kad šeima pirmiausia ir tik ji turi didžiausią gydomąją galią vaikams ir suaugusiesiems „atrasti ryšį su savimi ir kitais“.
Dalyvavimas šių metų konferencijoje leido aiškiau pajausti skirtingų pasaulio šalių šeimos psichoterapeutų bendrą kontekstą, panašumus ir skirtumus, dalintis žiniomis bei įžvalgomis. Šios trys dienos buvo neįtikėtinos mokymosi ir prisiminimų kūrimui. Turėjome privilegiją mokytis iš geriausių šeimos psichoterapijos srities mokytojų ir džiaugiamės, kad mūsų dalyvavimas buvo taip pat gerai priimtas. Be naujų bendradarbiavimo ryšių su kolegomis iš įvairių šalių formavimo, mes džiaugiamės galėdami šioje konferencijoje susitikti su jau eilę metų pažįstamais ir bendradarbiaujančiais su mūsų įstaiga porų ir šeimos psichoterapeutais bei daugybe kitų šeimos psichoterapeutų iš įvairiausių pasaulio šalių, galimybe pasidalinti savo patirtimi apie Šeimos santykių institute jau 10 metų (nuo 2013 m.) vykdomą Sisteminės porų ir šeimos psichoterapijos 4 metų mokymų programą, kuri skirta gydytojams, psichologams ir socialiniams darbuotojams. Trys grupės kursantų studijas jau baigė, o ketvirta ir penkta grupės tęsia studijas. Buvo įdomu atrasti, kad senas tradicijas turinčios šeimos psichoterapijos mokyklos susiduria su panašiais iššūkiais, rengiant porų ir šeimų psichoterapeutus. Buvo galimybė diskutuoti apie bendrus šių iššūkių sprendimo būdus.
Dalyvavimo renginyje išlaidos kompensuotos iš šiuo metu įgyvendinamo projekto „Nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimas: tėvų lygiavertis įnašas į rūpinimąsi vaiku ir jo poreikių užtikrinimas“ lėšų (projektą finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija).