Vaiko psichologinio konsultavimo proceso užbaigimas. Ką svarbu žinoti tėvams?
Psichologė Kristina Tutlienė
Psichologiniame vaiko konsultavimo procese užbaigimas / atsisveikinimas su konsultantu yra tiek pat svarbus, kiek ir pradžia. Pirmuosiuose susitikimuose susipažįstama, kuriamas abipusis santykis, aptariamos kreipimosi priežastys, lūkesčiai bei kiti pagalbos procese svarbūs klausimai. Baigiamosiose psichologo konsultacijose apibendrinama vaiko įgyta patirtis, pokyčiai, pasiekti rezultatai. Įprastai konsultavimo procesas baigiamas tuomet, kai susitarti tikslai yra įgyvendinti arba sunkumai, su kuriais vaikas atvyko, yra išspręsti ar valdomi – vaikas toliau pats arba su tėvų pagalba geba su jais tvarkytis. Kartais pakanka tik kelių psichologo konsultacijų, arba yra apibrėžiamas konkretus jų skaičius iš anksto, todėl vaikui yra aišku, kada jos baigsis. Kai kada konsultavimo procese paaiškėja, kad jis užsitęs, todėl apie konsultacijų baigtį sprendžiama eigoje, tačiau visuomet aptariant kartu su vaiku ir tėvais. Atsisveikinimui ir užbaigimui gali būti skiriama keletas susitikimų.
Užbaigimo procesas, kaip ir anksčiau buvo minėta, padeda pamatyti pasiektus vaiko pokyčius, apibendrinti įgytą patirtį, bet jis svarbus ir tuo, kad moko vaiką atsisveikinimo įgūdžio. Per visus susitikimus vaikas kūrė santykį su psichologu, kuris jam buvo svarbus ir konsultavimo pabaiga yra ir apie santykio su kitu užbaigimą – atsisveikinimą. Mokėti tinkamai atsisveikinti yra puikus įgūdis. Kartais yra sudėtinga atsisveikinti, nes kyla įvairiausių jausmų (liūdesys, pyktis). Vaikams, kurie yra turėję skausmingą patirtį santykiuose (pvz., santykių nutrūkimas dėl netekties, atstūmimo), ypatingai svarbu gauti pozityvios atsisveikinimo patirties, pavyzdžiui, kai psichologas pripažįsta dėl atsiskyrimo kylančius vaiko jausmus (pyktį, nerimą, liūdesį), ir kai atsisveikinama, o ne „pradingstama“. Konsultacijų užbaigimas atsisveikinant gali tapti ta teigiama patirtimi.
Jei ketinate savo iniciatyva baigti vaiko konsultavimo sesijas, pasikalbėkite su jo psichologu, kad galėtumėte kartu aptarti šią pabaigą. Psichologas nebandys jūsų įtikinti tęsti konsultacijų neribotą laiką, o žinodamas tai, galės suplanuoti teigiamą jūsų vaiko konsultacijų užbaigimą.
Jeigu jūsų vaikas sako, kad nori baigti konsultacijas, svarbu gerbti vaiko norus ir leisti jam kontroliuoti. Tačiau gali būti, kad vaikas bando vengti konsultavimo, galbūt todėl, kad jis pradėjo nagrinėti sudėtingas temas, kurias sunku aptarti ar kad aptariant jas kyla daug stiprių jausmų. Vaikui pabaigus konsultacijas tokiame konsultavimo taške, prarandama galimybė įveikti šiuos sunkumus. Jei jūsų vaikas norėtų baigti užsiėmimus, naudinga išsiaiškinti, kodėl. Jei sūnus ar dukra paaiškina, kad užsiėmimai tapo sunkūs, paskatinkite dalyvauti kitoje sesijoje ir pasakykite apie vaiko ketinimą vaiko psichologui. Paskatinkite vaiką dalyvauti paskutinėje sesijoje, kuri leis jam pasiekti tą labai svarbią pabaigą ir atsisveikinti. Tačiau, jei vaikui dalyvavimas paskutiniame užsiėmime keltų stiprų nerimą, tiesiog praneškite psichologui, kad jis nedalyvaus. Leiskite savo vaikui žinoti, kad jis gali grįžti į konsultaciją bet kuriuo metu ateityje, kai tik jausis pasiruošęs.