Kaip padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu?

Psichologė Gražina Anankienė

 

Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Šie vaikai dažnai sukelia aplinkiniams nepasitenkinimą, kadangi jų elgesys “neatitinka normos” ir kelia jiems daug sunkumų.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Taip pat, vaikams, turintiems ADS, dažni ir antriniai požymiai tokie, kaip nerimas, žema savivertė, bendravimo sunkumai, elgesio sunkumai.

Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS,  reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems. Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus. Tačiau nežiūrint viso to, šiems vaikams reikia išmokti tvarkytis su kasdieniniais sunkumais ir nesėkmėmis, įgyti įvairių bendravimo įgūdžių bei išmokti suvaldyti kylančius impulsus ir tinkamai reikšti emocijas.

Vienas iš svarbių uždavinių tėvams yra vaiko atsparumo stiprinimas:

• Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Ankstyva pagalba ADS turintiems vaikams yra labai svarbi, kad skatintų stiprybių vystymąsi ir mažintų riziką formuotis žemai savivertei, kuri ateityje galėtų neigiamai paveikti vaiko savijautą ir kompetencijų įgijimą.
• Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas. Svarbu suprasti, kad pagalbos vaikams su ADS tikslas nėra tik ugdyti reikiamus įgūdžius, tačiau ir stiprinti šeimos narių palaikymo vaikui suteikimo mechanizmus, kurie padėtų tvarkantis su emociniu stresu, elgesio ir akademiniais sunkumais.
• Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikas, kuris save mato, kaip „problemą“ ar naštą, turės suformavęs žemą savivertę ir jam trūks atsparumo tvarkantis su iššūkiais, sunkumais su kuriais susidurs.
• Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi. Vaikui svarbu sulaukti palaikymo dėl pastangų prisitaikyti ir kurti santykius ne tik su artimaisiais, bet ir su bendraamžiais ar kitais suaugusiaisiais.

 

Kaip mokykla gali padėti vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu?

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Dėl to siekiant padėti šiems vaikams svarbu pastebėti sunkumą ir suteikti pagalbą.

Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma. Taip pat jiems yra būdingas užmaršumas, lengvas išsiblaškymas dėl aplinkos stimulų ar jų pačių minčių.

• Pagalba vaikui išlaikyti dėmesį:
  • Skaidykite informaciją. Pamokos metu skaidykite užduotis į mažesnius žingsnelius ir vienu metu pateikti ne daugiau dviejų užduočių;
  • Kreipdamiesi į vaiką, įsitikinkite ar jis tikrai girdi ir sukaupė dėmesį;
  • Leiskite daryti pertraukas. Kai vaikas pavargsta, gali reikštis netinkamas elgesys, todėl leiskite vaikui padaryti pertraukėlę ir po kurio laiko vėl grįžti prie užduoties;
  • Koreguokite aplinką. Pastebėkite, kas trukdo vaikui susikaupti ir parinkite tinkamiausią sėdėjimo vietą klasėje;
  • Darykite patikslinimus. Prašykite vaiko pakartoti, kaip jis suprato užduotį; raginkite vaiką kelti ranką, tikslintis, prašyti pagalbos;
  • Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį. Pastebėkite vaiko tinkamą elgesį, pagirkite, akcentuokite tai kas pavyko;
  • Išlaikykite savitvardą ir priminkite taisykles, kai vaiko elgesys tapo netinkamas.

Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai. Jie gali pakilti iš vietos ir vaikščioti, netinkamu metu ir netinkamoje vietoje gali lakstyti, karstytis, nors aplinkos taisyklės reikalauja sėdėti.

• Pagalba reiškiantis hiperaktyvumui:
  • Stebėkite, kas blogina situaciją. Supraskite, kada vaiko nenustygimas darosi probleminis ir pasiūlykite pakeisti vietą, padaryti pertraukėlę, atlikt nusiraminimo pratimą;
  • Įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems. Svarbu nustatyti aiškias pertraukėlės laiko ribas;
  • Išlaikykite pozityvumą – teikite grįžtamą ryšį per tinkamo elgesio pastebėjimą, o ne per pastabas, išlikite pagarbūs vaiko atžvilgiu, naudokite pozityvias instrukcijas (ne „netrukdyk“, o „grįžk prie užduoties“).

Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais. Dėl sunkumų su bendraamžiais šie vaikai dažnai atsiriboja arba prisiima „juokdario“ vaidmenį;

• Pagalba reiškiantis impulsyvumui:
  • Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje. Tai padės vaikui mokytis geriau valdyti savo elgesį;
  • Imkitės prevencijos. Numatykite, kada vaiko impulsyvumas gali kelti trikdžius klasėje ar išvykoje ir kartu sukurkite veiksmų planą arba įtraukite papildomų asmenų pagalbą;
  • Turėkite aiškias taisykles ir būtinai paaiškinkite jų prasmę vaikui;
  • Įtraukite vaiką į produktyvias veiklas pamokoje, kai kažko reikia laukti (pvz., išdalinti lapus vaikams);

Vaikams turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą labai reikalinga aplinkinių žmonių pagalba ir palaikymas, kad jie galėtu atskleisti savo gabumus ir talentus, todėl suaugusiems svarbu išlikti kantriems ir priimantiems, net ir nustatant elgesio ribas bei pastebėti vaiko pastangas ir sėkmes, padedant jiems atrasti savo stiprybes ir stiprinti savivertę.

 

Parengta pagal:

• Young, S., Smith, J. (2017), „Helping Children with ADHD”. Wiley-Blackwell.
• Seminaro medžiaga (2023). „Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Kaip vaikams gali padėti kognityvinė elgesio terapija?”. VŠĮ Psichoterapijos ir mokymų centras.
• Harland, S. (2007). “Hiperaktyvus ar labai gabus?”. Presvika.