Jūsų vaikai turi žinoti ir matyti, kad jūs galite išbūti su stipriais ir nemaloniais (pvz. pykčiu) jų jausmais

Vaiko ir tėvų ryšys tęsiasi ir po skyrybų ar atsiskyrimo. Šis ryšys yra pagrindas tolimesnių vaiko santykių su kitais kūrimui ir psichinės sveikatos užtikrinimui. Vaikai geriausiai vystosi, kai yra apsupti juos mylinčių asmenų.

• Vaikai nepasako, kaip jaučiai ar neparodo savo jausmų, nes nenori užkrauti papildomų rūpesčių savo tėvams, kurie šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį.
• Padėkite savo vaikui suprasti, kad jis gali dalintis su jumis visais savo jausmais (net ir pykčiu). Jausmai yra žmogaus prigimties dalis, tik kai kurie jų yra nemalonūs (pvz., pyktis, liūdesys, baimė). Nemalonūs jausmai mums padeda atpažinti, kad išgyvename sunkų momentą ar turime problemų, kurias reikia spręsti.
• Jūs ne visada galėsite apsaugoti vaiką nuo nemalonių jausmų (pvz., pyktis, liūdesys), bet galite jam padėti išmokti juos tinkamai išreikšti.
• Mokykite vaiką tinkamai pasakyti, jeigu jam nepatinka, kaip vienas iš tėvų kalba apie kitą (pvz., „aš pykstu, man nepatinka, kad tu taip negražiai kalbi apie tėtį / mamą“).
• Jei jums patiems pikta ar liūdna, galite neįžeidinėdami ir nevertindami kito iš tėvų elgesio, pasakyti vaikui, kaip jūs jaučiatės. Kartu prisiminkite, kad vaikai nėra paguodos ir pagalbos šaltinis vienam ar abiem iš tėvų. Tinkama reakcija į vaiko rūpestį jūsų jausmais galėtų būti, pavyzdžiui, „Man labai liūdna, kad mes su tavo tėčiu skiriamės. Nusiramink, aš pasirūpinsiu savimi“.

 

© Šeimos santykių institutas