Apie konfliktų sprendimą šeimoje

Parengė šeimos mediatorė, sociologė dr. Živilė Kėrytė

 

Konfliktai šeimoje yra neišvengiami. Sprendžiami konfliktai – tai galimybė ryšiui stiprinti, savirefleksijai ir asmens augimui. Ne pats konfliktas žeidžia, o tai, kokiu būdu mes jį sprendžiame. Svarbu prisiminti, kad artimų asmenų konflikte visuomet dalyvauja daugiau nei vienas asmuo ir abu yra atsakingi už savo žodžius ir elgesį reaguojant į vienas kito žodžius ir elgesį. Kiekvienas galime mokytis ir ugdyti savo gebėjimus taikiai spręsti konfliktus ir vengti abipusiškai žeidžiančio bendravimo.

Ir, kai konfliktas tęsiasi ilgai, ir įtraukia vis daugiau aplinkinių, norinčių palaikyti vieną ar kitą pusę, verta pasvarstyti, kiek būtinas situacijos sprendimas, o kiek santykių stiprinimas ir esminių žmogaus vertybių išsaugojimas (t.y. pagarbos, meilės, emocinio saugumo, artumo ir intymumo poreikiai).

Emocijų įrėmintame konflikte dalyvaujantys asmenys „šventai tiki“, kad mėginimas suprasti ir atliepti kito asmens interesus ir esminius poreikius – reiškia pasidavimą ir pralaimėjimą. Abipusis gynybiškumas trukdo įžvelgti bendrą interesą ir siekti bendradarbiavimo (pvz., poroje – bendras interesas – sveikas ir malonus bendravimas, išvengiant perdegimo ir bejėgystės; vaikų ir tėvų santykiuose – bendras supratimas ir pagarbūs tarpusavio santykiai, padedantys vaikui užaugti ir gyventi savarankiškai).

Emocijų įrėmintas konfliktas turi ypatingą savybę, leidžiančią konflikto pusėms būti įsitraukusioms ir tuo pačiu išlaikyti atstumą. Kito kaltinimai, įžeidinėjimai ir konflikto esmės nesupratimas skatina kitą reaguoti (t.y. apginti save) ir tuo pačiu atstumti kitą. Vykstant konfliktams šeimoje, nesvarbu, ar poroje, ar tarp tėvų ir vaiko (-ų), ar vieno iš tėvų ir vaiko (-ų), ypač svarbu, kaip šeimos nariai bendrauja tarpusavyje – kokie vyrauja elgesio modeliai, susitarimai, išsakyti ir neišsakyti lūkesčiai, „nerašytos taisyklės“ (pvz., „susipykę išsiskirstom kiekvienas į savo kampą“), vaikų ir tėvų vaidmenys, streso valdymo būdai.

 

Kas gali padėti ir ką naudinga aptarti šeimos nariams, kai pykstame ar nesutariame vieni su kitais:

• Atpažinti savo šeimos taisykles, susijusias su konfliktu ir stipriais jausmais (pvz., pykčiu). Kaip į konfliktą reaguoja kiekvienas šeimos narys? Kiek šeimoje pyktis yra priimamas, vengiamas ar baudžiamas?
• Keisti neefektyvias ir kurti naujas šeimos elgesio taisykles. Ar jūsų šeimoje yra įprasta supykus tylėti visą dieną ar net savaitę? O gal jūsų šeimoje visi turi būti laimingi ir pyktis ar liūdesys yra nepriimtini jausmai? Konfliktų metu šeimos nariams naudinga kurti ir formuoti sveikas šeimos elgesio taisykles (pavyzdžiui, pykti galima, tačiau supykę netrankome durimis ir neįžeidinėjame kitų; net ir supykę, laikomės susitarimų ir siekiame atstatyti tarpusavio santykius; dalinamės savo jausmais ir mintimis, kai esame nurimę ir kt.). Šeimos taisyklės padeda numatyti ir palaikyti nuspėjamumą, išvengti chaoso, reguliuoja emocinį klimatą šeimoje, padeda išvengti savęs ir kitų kaltinimo.
• „Nepriimti asmeniškai, o domėtis, ką kitas nori pasakyti“. Vengti automatinių emocinių reakcijų į mums nepriimtiną kito asmens elgesį. Išsikelti realistinius lūkesčius sau ir kitiems (pvz., nepermesti svarbių sprendimų priimti vaikui). Poroje nusistatyti tinkamas emocines ribas. Jei vienas iš sutuoktinių yra nusiminęs, kitas neturėtų visiškai atsitraukti ar priešingai mėginti visais būdais išsiaiškinti, kas nutiko. „Veiksmas-Reakcija“ keisti į „Mąstymas – Veiksmas – Reakcija“.
• „Visų interesai yra vienodai svarbūs“. Kiekvieno emocijos ir požiūris į tą pačią situaciją gali skirtis. Verta prisiminti, kad gali būti „dvi tiesos“. Kito asmens priėmimas ir supratimas mažina poliarizaciją ir didina empatiją (Pastaba: Netinkamas elgesys neturi būti pateisinamas, tačiau gali būti priimtas ir suprantamas).
• Poroje aptarti, kokias taisykles atsinešė kiekvienas iš savo šeimos, ir kurios iš jų paveldėtos, kurios pasirinktos.

 

 

 

Kampanija „Kvietimas bendrauti poroje, tėvystėje ir šeimoje”