Image Alt

Šeimos Santykių Institutas

  /  Straipsniai   /  Šeimos mediacija – būdas netapti priešais?

Šeimos mediacija – būdas netapti priešais?

Šeimos mediacijos terminas – lyg burtažodis, padedantis sutaikyti dėl bet kokių priežasčių besipykstančią šeimą, ant skyrybų slenksčio stovinčius sutuoktinius ir susigrąžinti dvasinę ramybę. Kaip mediacija gali padėti prišaukti taikos balandį?

Pradedama nuo taisyklių

Šeimos mediacija – taikus šeimos ginčų sprendimo būdas, padedant trečiajam nešališkam asmeniui – taikinimo tarpininkui arba kitaip vadinamam mediatoriui.

Kreiptis į šeimos mediatorių gali bet kuri ginčo šalis, tačiau dalyvauti mediacijoje turi abi. Šeimos mediacija – tai galimybė be teismo įsikišimo abiem šalims taikiai išspręsti ginčą. Šių metų sausį, įsigaliojus Mediacijos įstatymui, šeimos mediacijos paslaugos iki keturių valandų trukmės gali būti teikiamos nemokamos, tereikia kreiptis į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą.

Kaip ir ką dirba šeimos mediatoriai? Jie per trumpą laiką – keletą susitikimų – kuria sąlygas šeimos nariams, kurie konfliktuoja tarpusavyje. Pavyzdžiui, abiem tėvams, tėvams ir seneliams, tėvams ir vaikams padeda susitarti dėl jiems svarbių klausimų ir taikiai išspręsti konfliktą, siekdami apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius – vaikus. Ginčo šalys, atvykusios pas šeimos mediatorių, visų pirma, išgirsta, kokių mediacijos principų bus laikomasi, kad procesas vyktų.

Pagrindiniai principai

Pagrindiniai mediacijos principai yra konfidencialumas, savanoriškumas, neutralumas, sąžiningumas.

Konfidencialumo principas teigia, kad visa, kas pasakoma mediacijos metu, yra laikoma paslaptyje, viešas yra tik pats susitarimas. Savanoriškumo principas – kiekvienas mediacijos proceso dalyvis dalyvauja savanoriškai ir gali bet kuriuo metu mediacijos paslaugos atsisakyti. Neutralumo principas – mediatorius yra neutralus ir nešališkas kiekvieno mediacijos dalyvio atžvilgiu. Sąžiningumo principas teigia, kad, siekiant susitarimo, svarbu kiekvienam būti sąžiningam.

Taigi, šeimos mediatorius įvertina, ar abi ginčo šalys yra pasiruošusios ir pajėgios tarpusavyje kalbėtis ir bendrauti jiems svarbiais klausimais. Jei nors viena šalis nesutinka ir atsisako dalyvauti, mediacija yra negalima.

Jei abi šalys sutinka dalyvauti mediacijoje ir jos proceso pabaigoje pasiekia susitarimą, jis yra perkeliamas į taikos sutartį, ją pasirašo abi šalys ir gali teikti tvirtinti teismui. Teismo patvirtinta taikos sutartis įgauna šalims privalomo galutinio teismo sprendimo galią.

Kai atrodo beviltiška

Keliose mediacijos sesijose reikia dalyvauti? Mediacijos trukmė priklauso nuo konflikto sudėtingumo ir sprendžiamų klausimų kiekio, šeimos narių emocinės brandos, išgyventų traumų, gebėjimo ir geranoriškumo bendradarbiauti.

Vidutiniškai reikia dalyvauti nuo dviejų iki dešimties sesijų. Sprendžiant atskirus probleminius klausimus, pavyzdžiui, bendros tėvystės plano sudarymas, gali trukti nuo vienos iki trijų sesijų. Mediatoriai yra apmokyti rasti būdą, kaip padėti abiem pusėms judėti į priekį, nors ir atrodo, kad išeities nėra.

O jeigu esamas ar buvęs sutuoktinis ar partneris yra visiškai nesukalbamas? Šeimos mediacija – tai trečio, neutralaus asmens pagalba konflikto pusėms suprasti savo konflikto motyvus ir priežastis. Mediatoriai yra apmokyti rasti būdą, kaip padėti abiem pusėms judėti į priekį, nors ir atrodo, kad išeities nėra.

Abi konflikto šalys gali nenorėti ir netikėti, kad yra galimybė susitaikyti ir atrasti abi puses tenkinantį sprendimą. Dėl to kartais mediatorius dirba su kiekviena konflikto šalimi atskirai, padėdamas rasti problemos sprendimą. Konfliktuojantys šeimos nariai išgyvena emociškai sudėtingą etapą ir kartais nepastebi, kad į konfliktą įtraukia vis daugiau aplinkinių, pavyzdžiui, vaikus, senelius, draugus, giminaičius. Mediatoriui padedant daugumai klientų (tačiau ne visiems ir ne visuomet) pavyksta suprasti sudėtingą konflikto prigimtį, savo emocijas ir bendradarbiauti.

Pagal teisės aktus

Mediacija nebus sėkminga, jeigu nors viena iš šalių nenori susitarti, yra nepajėgi tai padaryti ar laikytis susitarimo. Gali būti, kad jai nenaudinga susitarti.

Mediacija taip pat negalima, esant grėsmei ar baimei, kad kuri nors ginčo šalis smurtaus. Mediacijos metu priimti sprendimai ir susitarimai gali būti įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu jie atitinka galiojančius teisės aktus. Pavyzdžiui, abi konflikto šalys nusprendžia, kad vaikui išlaikymas yra nereikalingas ir kita pusė nereikalauja išlaikymo. Toks sprendimas neatitinka imperatyvių įstatymo normų.

Įprastai šeimos mediacija vyksta, advokatams nedalyvaujant, tačiau abi konflikto šalys, jeigu jiems reikalingas teisinis patarimas, gali į juos kreiptis. Šeimos mediacijoje advokatai gali atlikti patariamąjį ar konsultacinį vaidmenį, sprendžiant su šeimos teise susijusius klausimus, tačiau sprendimą priimti ir su juo sutikti turi abi konflikto šalys, bet ne advokatai. Mediacijos dalyviai kiekvienas atskirai gali kreiptis į savo advokatus, kurie galėtų peržiūrėti galutinį susitarimą bei taikos sutartį, prieš abiem šalims jį pasirašant.

Šiuo metu Lietuvoje šeimos mediacija yra gana naujas metodas spręsti šeimos ginčus ir gali atrodyti kitoks nei įprastas teisminis procesas.

Niekas už ginčo šalis nesprendžia ir nepasako, kas yra teisus, o kas ne. Tai metodas, reikalaujantis asmeninio dalyvavimo, labai emocionalus dėl buvusių konfliktų, nepasitikėjimo vienas kitu ir kitais, gąsdinantis dėl nežinios, kaip viskas bus, ar bus atsižvelgta į asmeninius interesus. Šis metodas skatina ieškoti optimaliausio sprendimo abiem ginčo pusėms, leidžia išsaugoti savo ir kito orumą, prisiimant atsakomybę kiekvienam už savo sprendimus.

Jei konfliktuojančioms šalims nepavyksta savarankiškai išspręsti kylančių konfliktų, joms tikrai verta kreiptis į mediatorius, kurie yra apmokyti išlaikyti konfidencialumą, neutralumą susitikimų su šeima metu ir padėti bendrauti bei bendradarbiauti, ieškant priimtiniausio sprendimo.

Kreiptis į šeimos mediatorių tikslinga, kai:

* konfliktuojančios šalys yra nepajėgios savarankiškai (be trečio asmens įsikišimo) priimti abi puses tenkinantį sprendimą;

* nori ne tik išsakyti savo, bet ir išgirsti kitos pusės požiūrį į istoriją; siekia ateityje bendrauti ir spręsti kartu su vaikų gyvenimu susijusius klausimus.

Geriausia į šeimos mediatorių kreiptis iki abiejų šalių nutarimo konfliktą spręsti teisme. Kai konfliktai užsitęsia, ir abi pusės nemato galimybės taikiai išspręsti ginčo, prasideda ilgalaikis ir daug emocinių jėgų reikalaujantis teismo procesas, kuriame dalyvauja abiejų pusių advokatai ir gali paskatinti abi puses nepasitikėti vienas kitu.

 

Parengė sociologė, mediatorė Živilė Kėrytė