Kaip padėti sau įveikti nerimą?

Medicinos psichologė Raminta Gagienė

 

Kodėl nerimaujame?

Vasarai neišvengiamai traukiantis ir užleidžiant vietą rudens sezonui vyksta nemažai pokyčių ne tik gamtoje, tačiau ir mūsų visų gyvenimuose. Kas sugrįžta į darbus po atostogų, o kas pradeda naujus mokslų metus, galbūt kažkam tai visai nauja patirtis, kurios dar neteko išbandyti. Dažnu atveju yra sunku prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių, o kiekvienam pasikeitimui reikalinga adaptacija. Paprastai tariant, adaptacijos metu mes bandome prisitaikyti prie naujų sąlygų, norisi greičiau pažinti pasikeitusią aplinką, jaustis gerai ir saugiai. Ne retai šiuo adaptacijos laikotarpiu mus lydi tokie jausmai kaip stresas ar nerimas – apie pastarąjį norisi pasikalbėti plačiau.

Kaip emocinė būsena – nerimas yra kone dažniausiai patiriamas ir lydi žmogų visą gyvenimą. Nerimauti galime kasdien, dėl daugybės priežasčių (darbo pokalbio, sveikatos problemų, mokyklos pakeitimo ir pan.). Svarbu suprasti, kad jis yra natūralus pojūtis, kurį žinome kiekvienas ir esame patyrę ne kartą. Taip yra dėl to, kad nerimas žmogui reikalingas, jis praneša apie pasikeitimus aplinkoje, kuri nebėra mums pažįstama. Dažniausiai nerimą atpažįstame iš tam tikrų pojūčių jo metu: darosi sunku susikaupti, gali krėsti vidinis drebulys, suintensyvėja prakatavimas, apima bloga nuojauta ir tame tarsi sunku išbūti, kūnas jaučia įtampą, spaudimo pojūtį, suintensyvėja širdies plakimas, kvėpavimas. Patiriant stiprų nerimą negalime daugiau apie nieką galvoti, mūsų mintys analizuoja tik su nerimu susijusią informaciją, užsitęsus nerimui gali sutrikti ir miegas. Ypač dažnai nerimas pasireiškia per tokias emocijas kaip pyktis, padidėjęs apatiškumas supančiai aplinkai. Minėti simptomai gali būti juntami skirtingu intensyvumu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip gebame nerimo metu atsipalaiduoti, ar tai išvis pavyksta padaryti ir jei taip – kas mums padeda, ar į ką kreipiamės siekdami pagalbos (galbūt ieškome pagalbos iš aplinkinių, artimųjų, bendradarbių ar tėvų ir pan.).

 

Įgūdžiai, padedantys nusiraminti

Siekiant nusiraminti ir įveikti nerimą neužtenka atpažinti nerimo simptomus ar situacijas, kuomet jį jaučiame. Dažnu atveju nerimą esame linkę sieti su išoriniais objektais (naujais įvykiais gyvenime, konfliktais santykiuose ir t.t.), tačiau analizuodami nerimą, turime atkreipti dėmesį ir į jo pradžią – iš kur jis kyla. Kaip intensyviai galime nerimauti, priklauso nuo mūsų turimų patirčių, asmeninių savybių ir žinoma nerimo įveikos būdų, kuriuos galime naudoti siekdami sumažinti patiriamą nemalonų jausmą. Svarbu pastebėjus nerimą su kuriuo sunku susitvarkyti, stebėti savo aplinką ir kylančius vidinius jausmus, emocijas, atpažinti nerimą keliančias priežastis (galbūt tai konfliktas darbe, artimojo sveikatos problemos, gyvenamosios vietos keitimas, egzaminas, avarija ir t.t.) ir tik po to jas spręsti.

Jei jaučiate, kad jus dažnai apima nerimo jausmas, stenkitės įsiklausyti į savo kūną ir rasti būdų kaip atsipalaiduoti. Tam, kad nepalūžti reikia išmokti naujų įgūdžių nerimui mažinti:

• Pagalvokite, koks gali būti nerimo tikslas? Ar nerimas praneša apie išorines (konfliktus, atsiskaitymus, netektis ir t.t.), ar vidines priežastis (susijaudinimą, baimę dėl ateities ir pan.)? Jei sunku surasti nerimo priežastis esamai situacijai – prisiminkite nesenai buvusius įvykius. Tai verta analizuoti.
• Sustokite ir pagalvokite ką jaučiate, kokie jausmai vyrauja šalia nerimo. Emocijos atlieka didelį vaidmenį, jas atpažinę galime tinkamai reaguoti ir imtis veiksmų. Kuomet emocijos yra per daug negatyvios, jos pradeda trukdyti, o nerimas tuo metu tik didėja.
• Pasikalbėkite apie nerimą su artimuoju. Papasakokite apie tai, ką jaučiate, ką išgyvenate, galbūt su kokiais sunkumais susiduriate. Dalijimasis savais išgyvenimais gali padėti sumažinti nerimo intensyvumą, būkite atviri.

Dažnu atveju gali atrodyti, jog patiriate nerimą, tačiau įsitikinkite ar nesate tiesiog per daug pavargę. Stebėkite save, pervargimas sudaro nerimo pojūtį. Skirkite laiko sau! Pailsėkite, užsiimkite mėgstama veikla (pieškite, paskaitykite knygą), didinkite fizinį aktyvumą (pasivaikščiokite, važiuokite dviračiu), skirkite laiko savo pomėgiams ir šeimai (žiūrėkite filmus, gaminkite maistą kartu).