Gynybiškumas artimuose santykiuose: galimi pavojai ir būdai jų išvengti
Psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė
Artimuose santykiuose dažnai kyla įtampos dėl įvairiausių situacijų. Jai nepatinka, kad jis neįdeda savo rūbų į skalbinių dėžę, ir mano, kad jam nerūpi jos jausmai. Jam nepatinka, kad ji daug pinigų išleidžia savo rūbams, ir mano, kad jai nerūpi jų sąskaitos ir iš kur atsiranda pinigai. Visose šeimose kyla kasdienių nesutarimų ar ginčų. Tik ginčijantis reikia nepamiršti kai kurių dalykų, kurie gali trukdyti tarpusavio bendravimui.
Vienas iš pagrindinių dalykų, galinčių pakenkti santykiams, yra pastovi gynyba (gynybiškumas).
Gynyba yra ne tik elgesys, bet ir jausmas. Kiekvienas jaučia norą gintis, kai kas nors pasišaipo iš jiems skausmingų ar jautrių dalykų, pavyzdžiui, svorio, pajamų ar išvaizdos. Priešingai, palaikymas yra asmens pojūtis, kad jis rūpi kitiems ir kad artimi žmonės jį tikrai gins ir saugos. Palaikymas išreiškiamas padrąsinimu ar rūpinimusi jos ar jo gerove.
Gynybiškumas artimuose santykiuose suprantamas kaip nuolatinis pernelyg stiprus savęs saugojimas nuo kitos asmens kritikos. Gintis pradedama situacijose, kai apima jausmas „aš jaučiuosi užpultas / a”. Artimuose santykiuose grėsmė reiškia bet kokią kritiką ar nepalankią nuomonę iš savo partnerio / tėvų / vaiko. O gynyba yra tarsi reakcija į bet kokią jaučiamą grėsmę (kritiką).
Kaip atpažinti, kad gynyba kenksminga santykiams?
Tarkim dviejų šeimos narių dialogas prasideda visai paprastu klausimu, kaip, „Ar išnešei šiukšles? Į kurį reaguojama: „Ne, juk žinai, kiek man šiandien buvo daug visokių darbų, kuriuos turėjau padaryti šiandien. Nesupratau. Ar aš turiu daryti viską?”. Tokio dialogo išeitys gali būti dvejopos: nenorėdami veltis į kovą, vienas ar abu šeimos nariai užgniaužia nuoskaudą ir nutraukia pokalbį arba tęsia ginčą. Tačiau abiem atvejais tokiu būdu bendraujantys šeimos nariai jaučiasi nepagrįstai kaltinami, nesuprasti arba stengiasi apsiginti.
Skamba pažįstamai? Jei taip, žinokite, kad toks elgesys trukdo bendravimui ir gali sukelti santykių krizę. Jei vieno iš šeimos narių gynyba tampa įprasta reakcija, tai kitam nariui siunčiama žinutė, kad jo jausmai nesvarbūs. Kita vertus, kai kuris nors pradeda gintis, ginčas gali virsti kova, kurioje yra nugalėtojas ir pralaimėtojas.
Kuo pavojingas šeimai toks santykių modelis? Kai artimų žmonių bendravime vis stipriau pastebimas noras gintis, vadinasi jų bendravime vis labiau įsigali neigiamos emocijos ir išankstinės nuostatos apie vienas kitą („žinau, ką tu pasakysi…aš tau nerūpiu…kaip visada…niekada ir pan.”). Visa tai trukdo išgirsti, kas iš tiesų yra sakoma, todėl gynybinės reakcijos stiprėja. Nuovargis, įtampa, stresas mažina pajėgumą elgtis maloniai su kitais, tame tarpe ir su labai artimais žmonėmis.
Dėl pastovios gynybos bendravimas šeimoje keičiasi ir daugėja nepalankių santykiams požymių, kaip pavyzdžiui, atsiribojimas, ignoravimas, įžeidinėjimas, aktyviai reiškiamas nepasitenkinimas, nuoširdumo ir užuojautos trūkumas.
Kas padėtų mažinti gynybiškumą?
Padeda supratimas, kad ginamasi nuo to, kas sukelia skausmą. Jei šeimos nariai vienas kitą ima matyti skaudintojo ar priešo vaidmenyse, tuomet jie ir saugosi bei ginasi, kartu tolstant vienas nuo kito. Suaugusieji turi imtis atsakomybės ir spręsti šiuos bendravimo sunkumus kiekvienam įvertinant ir suprantant savo vaidmenį. Auksinė taisyklė – siekiant pokyčių reikia keistis pačiam. Energijos investavimas tik į partnerio ar vaiko elgesio keitimą yra tik energijos švaistymas, kuris stiprina kito gynybą. Verčiau pasikalbėkite su juo / ja apie tai, kad, jūsų nuomone, santykiuose yra įtampa ir kad įžvelgiate savo vaidmenį tame.
Keletas būdų, padedančių mažinti gynybą ir maloniau bendrauti:
- Mokykitės atpažinti, kuomet pradedate gintis. Suvokimas yra svarbus norint žinoti, kaip nustoti gintis. Nustatykite situacijas, kuriose ginatės bendraujant su savo šeimos nariais; ką sakote, kai pradedate gintis. Nustatę šiuos ženklus, galėsite sustoti ir reguliuoti save. Pavyzdžiui, bendraujant atpažinus gynybos užuominas, tiesiog pristabdyti ir pamėginti nusiraminti giliai pakvėpuojant. Keletas gilių įkvėpimų padeda išvengti gynybos. Prisiminkite, kad ginamasi nuo grėsmės (nesvarbu, ar ji tikra ar menama, kūnas į ją reaguoja). Nusiraminus lengviau valdyti kūno ir emocines reakcijas.
- Išklausykite kalbantįjį. Pertraukinėti kitą, kol jis / ji dar kalba, yra nemandagu. Leiskite kitam kalbėti nepertraukinėjant. Tai svarbu kuriant sveiką bendravimą. Jei jaučiate, kad negalite klausytis, pasakykite apie tai. Klausytis trukdo nuovargis, triukšmas, alkis. Pagalvokite, kiek kartų esate susiginčiję su šeimos nariais, kai jums buvo sunki diena. Kad pokalbis būtų sveikas, konstruktyvus, abi pusės turi turėti pakankamai energijos. Jei jaučiatės fiziškai ir (arba) emociškai išsekę, o vyras /žmona / vaikas sako kažką, nuo galite pradėti gintis, tiesiog pasakykite, kad dabar netinkamas laikas pokalbiui įvardijant priežastį (nuovargis, alkis ar pan.). Būtinai pasakykite, kad supratote temos svarbą ir nustatykite kitą pokalbio laiką.
- Aptarkite konkrečias kritikos priežastis ir kartu ieškokite sprendimo. Informacijos sužinojimas iš jo / jos apie konkrečias kritikos priežastis, padės koncentruotis į situacijos specifiką ir situacija gali pasirodyti mažiau grėsminga. Kartu parodys, kad vertinate jo / jos nuomonę. Konstruktyvių pokalbių tikslas yra sumažinti gynybinį bendravimą santykiuose. Bendri susitarimai padės abipusiai jaustis užtikrintai.
Parengta remiantis leidiniu „Gyvenimas poroje: kaip sukurti sveikus santykius?” (Šerkšnienė, R., 2015; 2017)
Šeimos santykių institutas kartu su socialiniais partneriais prisideda prie tarptautinės 16 aktyvumo dienų prieš smurtą akcijos ir kviečia kiekvieną asmeniškai prisidėti prie pozityvių, palaikančių (rūpestingų) ir sveikų santykių kūrimo bei palaikymo visuomenėje.