Tėvystės stresas: būdai jį įveikti
Psichologė, psichodramos terapeutė Rasa Pietarienė
Dažniausiai visuomenėje sutinkamas šeimos modelis yra sutuoktinių / partnerių pora auginanti vaikus. Be šio modelio yra ir kiti modeliai: pora be vaikų, vienas iš tėvų ir vaikai, seneliai auginantys anūkus ir kt. Visose šeimose, kokios sudėties jos bebūtų, yra patiriamas stresas. Stresą šeimos nariai parsineša iš savo darbo, ugdymo ar mokymosi vietų, o ir šeimoje santykius kuria skirtingų charakterių, požiūrių, bendravimo įgūdžių žmonės. Skirtingumai gimdo ne tik įvairovę, džiaugsmą mokytis vieniems iš kitų, papildyti vienas kitą, bet ir nesutarimus / konfliktus. Konfliktai, šeimos gyvenimo pokyčiai kelia stresą. Kai kurios šeimos geba sėkmingai valdyti savo stresą, o kitos jam pasiduoda, t.y. leidžia stresui kontroliuoti šeimos gyvenimą. Ryškiausi požymiai, kad streso jaučiama per daug yra pastovus skubėjimas, kai nerandama laiko atsipalaidavimą teikiančioms veikloms, dažni ginčai tarp šeimos narių, noras „pabėgti“ iš šeimos aplinkos. Šiame straipsnyje daugiausia bus nagrinėjamas tėvystės stresas ir būdai jam įveikti.
Tėvystės stresas: kas kelia stresą būnant tėvais?
Tėvystėje stresą gali kelti mamos / tėvo vaidmuo, ypač kai jis naujas ir nepatirtas, t.y. atsiradus šeimoje pirmam vaikui. Kartais jauniems tėvams kyla noras būti tobulais tėvais, kas pareikalauja daug jėgų ir atneša nusivylimų, jei nepavyksta rūpintis vaiku taip, kaip buvo svajota. Realus rūpestis vaiku neprimena idealios nuotraukos, o susijęs su sėkmėmis ir nesėkmėmis atpažįstant vaiko poreikius ir atliepiant į juos. Mamos ar tėvo vaidmuo yra labai dinamiškas, jis keičiasi su įgyjama patirtimi ir žiniomis, taip pat su vaiko ir jo charakterio savybių vystymusi. Svarbu nekelti nerealių lūkesčių, kaip pavyzdžiui „mano namuose turi būti ideali tvarka, o vaikas niekada neverkti“. Kasdienis stresas tėvystėje susijęs ir su kitais veiksniais, tokiais kaip vaiko elgesys, pvz., pykčio priepuoliai jam negavus norimo daikto, sunkumai dienos rutinoje (vaikui sunku susiruošti miegoti, tvarkytis savo daiktus, atlikti pareigas namuose ir pan.). O kur dar reikalavimai vaikui darželyje / mokykloje bei vaiko sėkmės ir nesėkmės ten. Tėvai, kuriems sunkiau sekasi susitvarkyti su kasdieniu stresu darbe ir namuose, gali netinkamai atliepti vaiko poreikius, jiems gali būti sunku atpažinti savo emocijas ir jas ramiai reikšti. Tuomet tėvai dažnai arba emociškai nestabiliai ir neprognozuojamai reaguoja į vaikų elgesį, arba atsitraukia ir tampa vaikams emociškai bei fiziškai neprieinami. Tuo tarpu, kai yra rami situacija, tėvams bendravime su vaikais sunkumų nekyla. Abu minėti elgesio su vaikais būdai streso metu sukuria nenuoseklų auklėjimo stilių, kuris atsispindi vaikų elgesyje: išryškėja polinkis į agresyvumą, sunkumai prisitaikant darželyje / mokykloje, dideli konfliktai su bendraamžiais. Taip tarsi patenkama į užburtą ratą: tėvų stresas veikia vaikus, vaikų elgesys išgyvenant stresą veikia tėvus. Tėvų nepakankami įgūdžiai suvaldyti savo emocijas ir jas tinkamai reikšti trukdo formuotis artimam emociniam tėvų ir vaikų ryšiui. Sėkmingai tėvams valdyti stresą gali padėti pastangos trijose kryptyse: kuo platesnės žinios apie vaiko raidą bei tėvystės įgūdžių mokymasis, nuostatų į savo kaip mamos / tėvo vaidmenį atpažinimas ir keitimas labiau realistiškomis, savo vaiko pažinimas, t.y. jo emocijų, temperamento pažinimas ir tinkamas atliepimas.
Kas lemia sėkmingą streso valdymą?
Streso šeimoje yra mažiau, kai šeimos nariai moka ramiai atsakyti vienas kitam ir pokyčius priimti kaip kasdienio gyvenimo dalį. Kaip sukurti ramų atsaką? Natūralu, kad kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau ramiai reaguoti į aplinkos dirgiklius, valdyti savo emocijas. Tėvams, matant tam tikrą vaiko audringą ar netinkamą elgesį, irgi gali kilti stiprių emocijų, tokių kaip pyktis, nusivylimas, neviltis. Tėvų emocingas reagavimas į vaiko elgesį grasinant ko nors neduoti arba gąsdinant, kad bus atskirtas nuo kitų šeimos narių, tik sustiprina vaiko baimes ir nemoko jo savęs raminti. Kai tėvai savo stiprias emocijas viduje nuramina, giliai kvėpuodami ar trumpam atsitraukdami iš įtemptos situacijos, o po to vaikui duoda atsaką jau su ramesnėmis emocijomis, jie vaikui tampa pavyzdžiu, kaip reaguoti sunkiose situacijose. Mažesniam vaikui tėvai gali padėti įvardindami jo emocijas, pvz., „Matau, kad labai pyksti / nerimauji / liūdi, kad sulūžo tavo mylimas žaislas“. Svarbu nepamiršti pasakyti, ką galima ir ko negalima daryti, kai jis pyksta / nerimauja / liūdi, pvz., „kai pyksti giliai pakvėpuoti, pažaisti, šokinėti, bet negali mušti brolio / sesės ar mėtyti daiktų“. Vyresniems vaikams tinka siūlymas atsitraukti iš situacijos ir nusiraminti pabūnant savo kambaryje. Šie siūlymai skirti padėti vaikui nurimti, o ne bausti.
Ramaus atsako kūrimui tėvams reikės laiko, kantrybės ir nuoseklumo: į kiekvieną netinkamą vaiko elgesį atsakyti nuraminus patį save, pamatant vaiko jausmus ir pasiūlant veiksmą, padedantį vaikui emociją suvaldyti. Ramaus atsako formavimas yra gebėjimo save raminti dalis, išgyvenant stresą ne tik situacijose su vaikais, bet ir kitose gyvenimo situacijose. Tėvams gali būti nelengva neparsinešti namo streso darbe sukeltų emocijų. Laikas grįžimui namo gali būti skirtas nusiraminti panaudojant sau labiausiai tinkančią atsipalaidavimo techniką (kvėpavimo meditacija, vaizduotės pratimai, raumenų relaksacijos ir pan.). Dabar visuomenėje yra didelė įvairovė mokymų, skirtų streso įveikai. Tad tėvai besirūpinantys savo emocine sveikata gali rasti ir randa įvairių galimybių streso įveikai: nuo pasivaikščiojimų gamtoje iki jogos ar sąmoningumo technikų taikymo. Streso sukeltų emocijų suvaldymas leidžia diskutuoti šeimoje probleminiais klausimais ir spręsti sunkumus, o jei nepavyksta suvaldyti, jos kaip gaisras išplinta visuose namuose, keldamos įtampą, nusivylimą ir norą užsidaryti nuo kitų šeimos narių.
Šeimos santykių institutas kartu su socialiniais partneriais prisideda prie pasaulinės 16 aktyvumo dienų prieš smurtą akcijos ir kviečia kiekvieną asmeniškai prisidėti prie pozityvių, palaikančių (rūpestingų) ir sveikų santykių kūrimo bei palaikymo visuomenėje.