Kaip reaguoti į nesibaigiančius iššūkius?

“Ar pajėgsiu ištverti dar vieną baisų išmėginimą? Kiek dar galima? Kodėl tai nesibaigia? Ką daryti ir kaip ištverti šią nežinią? Kaip teisingai pasielgti šių išmėginimų laikotarpiu?” – tai mūsų kasdienybėje pastaruoju metu nuolat girdimi klausimai.

Sumišimas, nerimas ir nežinojimas, ką daryti, dažniausiai kylantys išgyvenimai, kurie pasireiškia dėl grėsmingų įvykių. Nerimaudami dėl savo ir artimųjų gyvybės bei sveikatos, maisto, ekonominio išlikimo ir savo laisvių praradimo, kartu nerimaujame ir dėl emocinių išteklių.

Kiekvienas į stresą (o tai yra reakcija į grėsmę) reaguoja skirtingai. Vieni teigia, kad  virtualus pasaulis suteikia begalę galimybių išreikšti emocijas ir išgirsti ar perskaityti apie kitų išgyvenimus – draugų, pasekėjų, įvairiausių ekspertų ar kitų asmenų.

Kiti – atsisako nuolat domėtis informacija apie šiuo metu vykstančią krizę, nes tai tik pastiprina nerimą. Jie ieško objektyvumo ir vilties istorijų. Net sudėtingiausiais atvejais yra gerų naujienų. Jų nuomone, atsparumo ir stiprybės galima pasimokyti iš artimųjų ar iš bendruomenių, kurios yra susidūrę ar vis dar susiduria su sudėtingais karo konfliktų, ligų ar kitų grėsmių padariniais. Įvairūs išmėginimai ir sunkumai gali būti suprantami kaip galimybė bendradarbiauti ir išgirsti kitų patirtis sprendžiant sunkumus.

Kai kurie uoliai įsitraukia į pagalbos procesą kitiems – aukoja, organizuoja įvairias akcijas ir pan. arba rūpinasi savo išgyvenimo ištekliais (perka būtiniausių produktų, kuro ir pan.).

Nėra vienintelio teisingo būdo, kaip reaguoti į tokį sukrėtimą, kaip, pavyzdžiui, pandemija ar karo veiksmai artimoje kaimynystėje. Tačiau daugelis supranta, kad panika ir pasimetimas sunkių išgyvenimų laikotarpiu retai padeda.

Ką daryti, kad nerimas nevirstų panika?

Rūpinimasis savo emocine sveikata didelio streso metu padės aiškiai mąstyti ir reaguoti į būtinus poreikius, apsaugoti save ir savo šeimą bei kitus artimuosius. Ir kartu didins atsparumą tvarkytis su iššūkiais.

Siekiant susidoroti su streso keliama įtampa, patartina:

• Rūpintis savo fizine savijauta – valgyti sveiką ir subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis ir daug miegoti. Vengti alkoholio, tabako ir kitų narkotikų.
• Susisiekti su kitais – pasidalyti savo rūpesčiais ir savo jausmais su draugu ar šeimos nariu.
• Palaikyti sveikus santykius ir kurti tvirtą paramos sistemą.
• Skirti laiko atsipalaidavimui, kai užplūsta stiprūs jausmai (primenant sau, kad stiprūs jausmai išblės). Pavyzdžiui, giliai įkvėpti ar užsiimti veikla, kuri paprastai patinka ar ramina.
• Domėtis tinkama informacija – informacijos trūkumas gali sukelti dar daugiau įtampos ar nerimo. Naudinga žiūrėti, klausytis arba skaityti oficialių šaltinių naujienas. Krizės metu gali sklisti gandai, ypač socialinėje žiniasklaidoje. Todėl reikia neskubėti platinti naujienų ar nerimauti, o domėtis patikimais informacijos šaltiniais, pvz., valdžios institucijų.
• Vengti per didelio naujienų srauto – daryti pertraukas žiūrint, skaitant ar klausant naujienų. Gali kilti daug baimės ar nusivylimo nuolat girdint apie krizę ir nuolat matant šiurpius vaizdus.
• Nepamiršti kasdienio gyvenimo pareigų bei malonių veiklų ir kiek įmanoma grįžti į įprastą gyvenimą, o tik protarpiais patikrinti, ar nėra naujienų. Tėvai turi ir toliau rūpintis vaikais, vaikai mokytis ir ugdyti įgūdžius, turintys fizinės ar psichikos sveikatos sutrikimų turėtų tęsti savo gydymo planus ir stebėti, ar neatsiranda naujų simptomų.

Atkreipkite dėmesį į šiuos dažniausius perteklinio streso požymius:

• Baimės, pykčio, liūdesio, nerimo, sustingimo ar nusivylimo išgyvenimas;
• Apetito, energijos ir aktyvumo lygio pokyčiai;
• Sunkumas susikaupti ir priimti sprendimus;
• Miego sutrikimai (sunku užmigti arba košmarai, dažni prabudimai);
• Fizinės reakcijos, tokios kaip galvos skausmas, kūno skausmai, skrandžio sutrikimai ir odos bėrimas;
• Lėtinių sveikatos problemų pablogėjimas;
• Padidėjęs alkoholio, tabako ar kitų narkotikų vartojimas.

Jei šie jausmai ar elgesys tęsiasi keletą dienų iš eilės ir dėl jų nepavyksta atlikti įprastų pareigų (rūpintis šeima, dirbti, mokytis ar pan.), patartina kreiptis pagalbos į specialistus (pvz., psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą).