Kaip pasirengti tėvystei?
Parengta pagal „Santuoka ir tėvystė. Ko tikėtis ir kaip pasirengti“ (Šerkšnienė, 2019)
Viena iš nuspėjamų krizių šeimoje – vaiko gimimas. Būsimų tėvų gebėjimas bendradarbiauti ir veikti kartu padeda prisitaikyti prie tėviškų vaidmenų, pasirinkti tėvystės stilių bei rūpintis vaiku, užtikrinant jo raidos poreikius.
Svarbiausi tėvystės aspektai: abipusiška parama vienas kitam (pripažįstant kito indėlį ir kompetencijas); gebėjimas suderinti skirtingus požiūrius į vaikų auklėjimą; pasidalijimas tėviškomis pareigomis ir atsakomybe; abiejų tėvų gebėjimas valdyti emocijas, spręsti problemas ir konfliktus.
* Parama vienas kitam (pripažįstant kito indėlį ir kompetencijas) reiškia vienas kito palaikymą: kiekvienas iš tėvų patvirtina kito kaip tėvo kompetenciją, pripažįsta ir jo / jos indėlį auklėjant vaiką, palaiko sprendimus ir autoritetą. Nuo tėvų tarpusavio paramos priklauso tėvystės ir ryšio su vaikais kokybė. Pavyzdžiui, kai tėvai vienas su kitu bendrauja pagarbiai ir palaikančiai, jie patiria mažiau streso auklėjant vaikus, o vaikai jaučiasi saugūs, turi mažiau elgesio problemų (ypač paauglystėje).
* Gebėjimas suderinti skirtingus požiūrius į vaikų auklėjimą reiškia, kad abu tėvai sąmoningai siekia, kad jų skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą, vertybines bei moralės nuostatas, drausminimą, ugdymo standartus ir prioritetus, saugumą bei santykius su bendraamžiais būtų sprendžiami pagarbiai tariantis vienas su kitu ir nekenkiant vienas kito kaip tėvų autoritetui. Kuo tėvų nuomonės labiau išsiskiria ir kuo tėvai dažniau tarpusavyje dėl to konfliktuoja, tuo sudėtingesnis tėvystės procesas, o vaikams didesnė tikimybė turėti elgesio ir emocijų sunkumų.
* Pasidalijimas pareigomis, užduotimis ir atsakomybėmis vykdant kasdienius darbus, rūpinantis vaikais, prižiūrint namus, sprendžiant finansinius, teisinius ir sveikatos priežiūros klausimus bei atliekant kitas su vaiko auginimu susijusias pareigas yra dar vienas svarbus tėvystės aspektas. Įvairūs tyrimai teigia, kad šie klausimai yra dažniausia konfliktų priežastis gimus vaikui. Kai abu tėvai yra įsitraukę į vaiko auginimą, jų, kaip sutuoktinių, santykiai stiprėja.
* Tėvų gebėjimas valdyti emocijas, spręsti problemas ir konfliktus yra labai svarbus ne tik pačių suaugusiųjų, bet ir vaiko psichologinei gerovei. Vaikams yra svarbūs rūpestingi santykiai ir saugi, stabili aplinka. Dažni tėvų emociniai protrūkiai, vienas kitą įžeidžiantis elgesys ar jų nenoras taikiai išspręsti tarpusavio konfliktą bei matyti savo vaidmenį palaikant konfliktą kenkia vaikams. Nesutarimai tarp tėvų gali kilti dėl pačių tėvų vidinių ar jų santykių problemų ir dėl požiūrio į vaikų auklėjimą. Tarpusavio konflikto įtaka vaikams prasideda anksti – jau vienerių metų vaikai patiria kančią dėl tėvų tarpusavio priešiškumo.
Tačiau ne visi tėvų konfliktai neigiamai paveikia vaikus. Kai konfliktas nesusijęs su vaikais, vyksta „už uždarų durų“ ir vaikai jame nedalyvauja, tuomet jų ir nepaliečia. Vaikų įtraukimas arba buvimas tėvų tarpusavio konfliktų liudininkais (ypač, kai tai vyksta dažnai, jie yra neišspręsti ir (arba) fiziniai konfliktai) yra pagrindinis rodiklis, atskleidžiantis, kaip tėvai valdo savo tarpusavio konfliktus. Tyrimais nustatyta, kad nėštumo ir pirmaisiais 3 mėnesiais po vaiko gimimo vykstantys sutuoktinių konfliktai yra susiję su nesaugiu kūdikių prisirišimu, nepriklausomai nuo šiltos, jautrios tėvystės.
Bendras tėvų rūpinimasis formuoja ir tėvystės pobūdį šeimoje, o kartu turi didelės reikšmės vaiko raidai ir sveikatai. Kai santykiai yra pagarbūs ir palaikantys, tuomet partneriai geba suderinti savo kaip poros ir kaip tėvų vaidmenis.