Kokie didžiausi tėvystės iššūkiai vaikui pasiekus paauglystę?
Psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė
Vaiko virsmas savarankišku suaugusiu asmeniu paauglystėje yra raidos etapas, kuris reikalauja iš tėvų išlaikyti sudėtingą pusiausvyrą: tėvai turi paleisti vaiką nenutraukdami ryšių su juo. Paauglystė trunka keletą metų, paaugliui svyruojant tarp vaikiškų polinkių ir noro tapti suaugusiu.
Kuo labiau tėvams pavyksta atpažinti bei suvokti paauglio išgyvenimus ir elgesį kaip vientisą, neišvengiamą emocinės ir fizinės transformacijos procesą, tuo labiau jie gali leisti savo vaikams tapti nepriklausomiems.
Kokie didžiausi tėvystės iššūkiai vaikui pasiekus paauglystę? Suaugusiesiems didžiausią susirūpinimą kelia vaikų emocijų kaita, o ypač jų elgesys paauglystėje, nes dažnai jis atrodo keistas, iššaukiantis ar nepriimtinas, arba per daug pavojingas ar net rizikingas. Tačiau paaugliams jų elgesys turi ypatingą prasmę. Kol neturime tos prasmės supratimo, yra sunku toleruoti ar užkirsti kelią tokiam elgesiui. Paauglystė – pokyčių metas. Dėl biologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių derinio paaugliai siekia kuo daugiau pažinti, patirti ir išbandyti įvairias galimybes, kurias suteikia didėjantis jų savarankiškumas. Būtent dėl šių pokyčių paaugliai labiau rizikuoja nei vaikai ar suaugusieji, o šie pokyčiai prisideda prie jų sveiko augimo galimybių ir kartu prie neigiamų pasekmių rizikos. Eksperimentavimas ir impulsyvus elgesys yra įprastos paauglių patirties dalis, kuri prisideda prie jų mokymosi bei augimo. Tėvai gali padėti savo paaugliui eksperimentuoti bei rizikuoti, skatindami sveiką riziką. Pavyzdžiui, išbandyti naują sporto šaką, pakviesti draugą į pasimatymą, įsitraukti į Gyvūnų globos ir apsaugos draugijos veiklą ir pan. Tačiau kai kurie paaugliai elgiasi labai rizikingai. Tokio elgesio pavyzdžiai yra rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir / ar narkotikais, nesaugus seksas, draudžiamas vairavimas, valgymo sutrikimai (anoreksija ir bulimija) bei kiti kraštutinumai, kurių griebiasi paaugliai ir dėl kurių iškyla pavojus jų sveikatai ar gyvybei.
Su tėvų pagalba dauguma jaunuolių įveikia šiuos iššūkius ir tampa sveikai funkcionuojančiais suaugusiaisiais. Tyrimai rodo, kad teigiami tėvų ir vaikų santykiai, kasdienis bendravimas, tėvų stebėsena ir parama paaugliui, įgūdžių ugdymas bei vaikų pasitikėjimas tėvais didina vaikų atsparumą ir gali padėti paauglystėje išvengti pavojingo rizikavimo, nes stiprina paauglių gebėjimą reguliuoti emocijas ir valdyti impulsyvumą. Geras ryšys su tėvais padeda paaugliui atsispirti bendraamžių spaudimui įsitraukti į rizikingas veiklas. Tuo tarpu, jei paauglys auga aplinkoje, kurioje yra nepriežiūra, konfliktiški santykiai, labai griežtas auklėjimas, nepripažįstamas vaiko savarankiškumas, piktnaudžiaujama alkoholiu ir / ar narkotinėmis medžiagomis yra didesnė tikimybė, kad paauglys elgsis rizikingai. Kitaip tariant, rizikingą paauglio elgesį gali paskatinti aplinkos rizikos veiksniai – pavyzdžiui, pabėgimas iš namų gali būti vertinamas kaip rizika išvengti netinkamo elgesio namuose.
Skaitykite kitas straipsnio dalis
“Kaip paaugliai mėgina išreikšti save?“