Kaip atpažinti depresiją paauglystėje?

Psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė

 

Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Kai vaikai išgyvena paauglystę, jų migdolinis kūnas – smegenų sritis, susijusi su emocinėmis reakcijomis – išsivysto anksčiau už priekinės kaktinės skilties žievę – smegenų sritį, kuri reguliuoja elgesį ir pagrįstų sprendimų priėmimą. Dėl to paaugliai dažnai gali būti pernelyg emocingi, per daug jautriai reaguoti arba elgtis kitaip nei buvo įprasta. Vieną akimirką vaikas gali būti linksmas ir laimingas, o staiga ši būsena per trumpą laiką gali tapti pernelyg pikta ar liūdna. Nuotaikos svyravimai yra dažni paaugliams, tačiau tėvams dažnai kyla klausimas, kaip į juos reaguoti. Ar jų vaiko nuotaikos pokyčiai ir elgesys yra tokie, kaip įprasta paauglystėje, ar jie kelia rimtesnį susirūpinimą, nes vaiko nuotaika ir elgesys pasikeitė, pavyzdžiui, dėl depresijos? Straipsnyje aptarsime paauglystės nuotaikų svyravimo ir depresijos skirtumus ir kaip padėti paaugliui.

Depresijos paplitimas. Įvairūs statistiniai duomenys teigia, kad depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas tokias, kaip pavyzdžiui, astma. Depresija serga net 14 proc. 15–18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3–8 proc. – sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika. Savižudybės yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis tarp 10 – 24 metų jaunuolių ir maždaug 7 procentai sergančiųjų depresija paauglių mėgina nusižudyti.

Kodėl yra sudėtinga atskirti depresiją nuo paauglystei būdingo nuotaikos svyravimo? Įvairūs tyrimai teigia, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi, nes paaugliams depresiją nustatyti sunkiau (lyginti su suaugusiaisiais).  Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti  slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui,  socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų. Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas. Kai kurie tėvai vis dar nenori pripažinti, kad jų vaikai gali sirgti depresija, o paaugliai negeba suprasti savo būklės ir neieško pagalbos.

Kaip atskirti depresiją nuo įprastų nuotaikos svyravimų paauglystėje? Pateikiame keletą pagrindinių požymių, kurie padeda atskirti depresiją nuo įprastų nuotaikos svyravimų paauglystėje:

• • Depresija sukelia funkcinius trukdžius kasdieniame gyvenime.
    • Funkciniai trukdžiai reiškia, kad įprastos užduotys tampa neįmanomos. Pavyzdžiui, beviltiškumas gali trukdyti paaugliui atlikti namų darbus, o noras atsiriboti gali atsispindėti patikusių veiklų atsisakymu arba pamokų praleidinėjimu.
    • Nuotaikos svyravimai gali apsunkinti paauglio gyvenimą, tačiau jis ar ji vis tiek stengsis atlikti mokyklines užduotis ar leisti laiką su draugais.
  • Depresija keičia prioritetus.
    • Kiekvienas sveikas paauglys turi pomėgių. Tačiau paauglys, kuriam pasireiškia depresija, patiria apatijos jausmą ir nustoja domėtis anksčiau patikusiais dalykais.
    • Tuo tarpu paauglys, kuriam yra tik nuotaikų svyravimai, vis tiek reaguos su džiaugsmu, jei draugai pakvies į koncertą arba pažiūrėti filmo.
  • Depresija yra nuolatinė.
    • Depresija sergantis paauglys jaus, kad liūdesys yra nuolatinis ir nevaldomas.
    • Nors paaugliams būdinga, kad jie gali labai stipriai nusiminti, tačiau paauglių, kurie pajėgia reguliuoti emocijas, prislėgta nuotaika nekamuoja pastoviai ir jie patiria džiugios nuotaikos periodus.
  • Depresija ne visada turi akivaizdžią priežastį.
    • Depresija gali neturėti aiškios akivaizdžiai matomos priežasties ar šaltinio, sukeliančio didelį liūdesį ir kitus simptomus. Šis sutrikimas gali išsivystyti dėl cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimo smegenyse.
    • Tuo tarpu nuotaikos svyravimai paauglystėje paprastai gali būti siejami su priežastimi (nesvarbu, ar tai negatyvios mintys, priekabiavimas, nesutarimas ir pan.). Paauglys gali neišsakyti tėvams priežasties, dėl kurios jo ar jos nuotaika pasikeičia, todėl yra sunkiau nustatyti skirtumą tarp depresijos ir nuotaikos svyravimo.

 

Tėvai dažnai užduoda konkrečių klausimų, koks paauglio elgesys ar reakcijos atitinka normą (kas yra normalu?), o kas gali būti depresijos požymis paauglystėje?

Pateikiame atsakymus į šiuos klausimus:

• • Normalus paauglio elgesys: nuotaikos pokyčiai, kurie atrodo neproporcingi šį pokytį sukėlusiam įvykiui (iš suaugusiųjų perspektyvos).
  • Depresijos požymis: nuolatinė prislėgta ar liūdna nuotaika arba nuolatinis dirglumas be aiškios priežasties.

 

• • Normalus paauglio elgesys: stipri reakcija į iš pažiūros nedidelius incidentus.
  • Depresijos požymis: agresyvi elgesio reakcija, kurią paauglys išreiškia žodžiais (pavyzdžiui, išplūsta necenzūriniais žodžiais) ar fiziniais veiksmais (pavyzdžiui, daiktų laužymas ar kito asmens sumušimas).

 

• • Normalus elgesys: sumažėjęs susidomėjimas bendravimu su šeima.
  • Depresijos požymis: sumažėjęs susidomėjimas ar atsisakymas bendrauti su bendraamžiais.

 

• • Normalus elgesys: ėjimas vėlai miegoti savaitgaliais ir sunkumas keltis į mokyklą prasidėjus darbo savaitei dėl poilsio trūkumo.
  • Depresijos požymis: pailgėjęs miegojimas laikas ir / ar nuolatinis mieguistumas bei ir / ar atsisakymas keltis iš lovos.

 

• • Normalus elgesys: žemesni nei įprasti pažymiai pereinant į vidurinę mokyklą ar gimnaziją arba žemesnis nei įprastas pažymys vienais mokslo metais.
  • Depresijos požymis: staigus pažymių kritimas.

 

• • Normalus elgesys: maisto produktų pasirinkimo ir skonio pokyčiai.
  • Depresijos požymis: valgymo įpročių pokyčiai.

 

• Normalus elgesys: pageidaujamos veiklos pokyčiai, pavyzdžiui, gali atsisakyti lankyti muzikos mokyklą, nors anksčiau mėgo, ir norėti mokytis kovos menų.
• Depresijos požymis: sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuria anksčiau mėgaudavosi, tačiau nepadidėjęs susidomėjimas kita veikla (bendras aktyvumo sumažėjimas).

 

Kokiais simptomais dar gali pasireikšti depresija? Savęs žalojimas arba savižudybės mintys ir veiksmai yra labiausiai susirūpinimą keliantys depresijos simptomai. Tokie paauglio pareiškimai, kaip jam ar jai būtų geriau nebūti čia arba būti mirus arba pastebėtos savęs žalojimo žymės (pvz., įpjovimai, nudeginimai įvairiose kūno vietose) turėtų skatinti tėvų susirūpinimą vaiko psichikos sveikata. Jeigu jūsų vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų, būtina konsultuotis su šeimos gydytoju ir / ar psichikos sveikatos specialistu.

Tėvų ir vaikų ryšio vaidmuo depresijos vystymuisi. Svarbu paminėti, kad tėvai vaidina svarbų vaidmenį vaikui sergant depresija. Depresijos rizika mažėja, kai vaikų ryšys su tėvais yra šiltas, palaikantis ir bendradarbiaujantis (o tai yra pozityvios tėvystės požymis). Ir priešingai, depresijos rizika didėja, kai vaikų santykiai su mama ir tėčiu yra nebendradarbiaujantys ir vaikams trūksta paramos. Daugelis tyrimų rodo, kad tėvų elgesys yra vienas iš svarbių depresijos  rizikos veiksnių. Tyrimai atskleidžia, kad vaikai ir jaunuoliai, kurių ryšys su tėvais yra mažiau šiltas ir / ar tėvai juos pernelyg globoja, nepalaiko ir / ar neskatina  jų savarankiškumo ir / ar tėvai nuolat elgiasi atstumiančiai ir / ar priešiškai bei kritikuoja, susikuria prastą savęs įvaizdį ir neigiamą pažinimo stilių, turi bendravimo sunkumų su bendraamžiais ir dažniau patiria depresijos epizodus.

Kaip padėti savo paaugliui? Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu. Jeigu paauglio nuotaikos svyravimai yra intensyvūs, trikdo jūsų tarpusavio santykius, kreipkitės pagalbos į psichologą.

Ar jūsų vaikas sirgtų depresija, ar išgyventų paauglystės nuotaikos svyravimus, yra svarbu palaikyti jo psichinę sveikatą:

• Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui. Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą. Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės. Paaugliai ne visada pasirenka tinkamiausią laiką pasikalbėti, tačiau jų noras aptarti su tėvais kažką svarbaus gali būti retas ir trumpalaikis. Svarbu nepraleisti tokių galimybių.
• Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai: yra daug galimybių konfliktuoti su paaugliu (ir jų nuolat atsiras). Apmąstykite ir aiškiai perteikite keletą pagrindinių lūkesčių vaikui, o į mažesnius stenkitės nekreipti daug dėmesio.
• Dažni konfliktai gali neigiamai paveikti santykius ir sumažinti tikimybę, kad paauglys ieškos tėvų paramos. Be to, patirtis rodo, kad lankstus tėvų elgesys dėl smulkmenų mažina paauglių pasipriešinimą tėvų reikalavimams ir jie gali labiau įsiklausyti į tėvų nuomonę, kai kalbama apie svarbius dalykus.
• Nuolat ieškokite ryšio: ryšį užmegzti ir palaikyti lengviau, kuomet bendraujama maloniai ir kalbama apie iš esmės teigiamą patirtį. Yra įvairių klausimų, kurie padėtų kalbėtis su vaiku susitikus po darbo dienos. Pavyzdžiui, galima paklausti, koks linksmiausias dalykas nutiko šiandien mokykloje; ką naujo sužinojo; ką smagaus šį vakarą norėtų nuveikti ir pan. Pasirinkite veiklą, kuri patinka jums ir jūsų paaugliui ir darykite tai reguliariai kartu.
• Stebėkite: paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia. Tai nereiškia, kad turite reikalauti, kad paauglys laisvą laiką leistų tik namuose. Tai reiškia, kad turite žinoti, su kuo jis ar ji leidžia laiką, nustatyti laiko ir leistino elgesio ribas ir tikėtis, kad paauglys laikysis susitarimų.

 

Šeimos santykių institutas kartu su socialiniais partneriais prisideda prie pasaulinės 16 aktyvumo dienų prieš smurtą akcijos ir kviečia kiekvieną asmeniškai prisidėti prie pozityvių, palaikančių (rūpestingų) ir sveikų santykių kūrimo bei palaikymo visuomenėje.