Ekranų įtaka vaiko raidai: į ką būtina atkreipti dėmesį?

Parengė gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentė Ieva Labutė

 

Neretai jau kūdikystėje (0 – 2 metų amžiuje) ir ankstyvoje vaikystėje (2 – 6 metų amžiuje) mobilusis telefonas, kompiuteris ar televizorius tampa neatsiejama vaiko gyvenimo dalimi. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų: Jungtinėse Amerikos Valstijose 0 – 8 metų vaikai prie ekranų praleidžia daugiau nei 2 valandas per dieną, vakarų Indijoje 2 – 6 metų amžiaus, Lietuvoje ir Suomijoje 0 – 12 metų amžiaus vaikai prie ekranų praleidžia apie 3 valandas per dieną. Tyrimų duomenims, kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje per daug laiko prie ekranų praleidžiantiems vaikams vėliau gali pasireikšti kalbos raidos, bendravimo, socializacijos, savarankiškumo, miego sutrikimai, dėmesio koncentracijos ir elgesio problemos.

Simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

• Vėluojanti kalbos raida, pvz.: 1,5 m. amžiaus vaikas nepasako prasmingų žodžių, 2 m. amžiaus vaikas nejungia žodžių į trumpus, dviejų žodžių, sakinius.
• Dėmesio koncentracijos sunkumai: vaikas dažnai keičia veiklas, įvairiomis veiklomis susidomi tik trumpam.
• Sutrikęs miegas: vaikas sunkiai užmiega arba dažnai prabunda naktį.
• Socialinio bendravimo sutrikimai: nepakankama ar netinkama reakcija į kitų žmonių emocijas, sumažėjęs noras bendrauti su tėvais ir/ar bendraamžiais, vaikas nežaidžia vaizduotės žaidimų.
• Elgesio problemos: dažniau stebimos vaiko pykčio reakcijos, prieštaravimai, palyginti su bendraamžiais, vaikas tampa dirglesnis, nervingesnis.

Mokslinės literatūros duomenimis, per didelis ekranų laikas kūdikystėje gali būti vienas iš aplinkos veiksnių, susijusių su autizmo spektro sutrikimu (toliau ASS)[1]. 2022 m. publikuoto Kushima ir bendraautorių atlikto perspektyvinio tyrimo, kuriame dalyvavo 84 030 vaikų, metu nustatytas ryšys tarp ekrano laiko 1 metų amžiuje ir autizmo spektro sutrikimo 3 metų amžiuje:

• 1 m. amžiaus vaikams, prie ekranų praleidžiantiems iki 1 val. per dieną, autizmo spektro sutrikimo rizika sulaukus 3 m. amžiaus yra 1,38 karto didesnė palyginti su vaikais, kurie ekranais nesinaudoja.
• 1 – 2 val. prie ekranų praleidžiantiems vaikams ASS rizika padidėja 2,16 kartų.
• 2 – 4 val. – 3,48 kartus.

Pastebėję aukščiau išvardintus simptomus paklauskite savęs, ar aš leidžiu savo vaikui naudotis ekranais? Jei atsakymas yra TAIP, tai visų pirma eliminuokite ekranus iš vaiko gyvenimo – neduokite vaikui telefono, planšetinio kompiuterio ar kitų ekranų, namuose nejunkite televizoriaus kaip „fono“. Nepamirškite, kad vaikai mokosi žaisdami ir bendraudami su tėvais bei bendraamžiais, tad siekdami užtikrinti sėkmingą vaiko raidą skirkite jam kiek įmanoma daugiau savo dėmesio, skatinkite bendrauti ir žaisti su kitais vaikas, skaityti knygas, užsiimti įvairiomis veiklomis. Eliminavus ekranus ir pradėjus daugiau laiko leisti su vaiku neretai pastebimas raidos progresas, tačiau kartais jis būna nepakankamas ir gali kelti nerimą. Jei jaučiatės neužtikrintai, pašalinus ekranus matote išliekančius anksčiau minėtus simptomus, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus. Svarbiausia kuo anksčiau pastebėti simptomus ir laiku suteikti tinkamą pagalbą.

Fizinio aktyvumo, ekrano laiko ir miego rekomendacijos

Siekiant užtikrinti normalią vaiko raidą Pasaulio sveikatos organizacija parengė fizinio aktyvumo, ekrano laiko ir miego gaires, skirtas jaunesniems nei 5 metų amžiaus vaikams:

• Kūdikiai (iki 1 m. amžiaus): 0 min. prie ekranų; iki 3 mėn. amžiaus kūdikiams rekomenduojama 14-17 val. miego, o 4-11 mėn. amžiaus – 12-16 val. miego; fizinis aktyvumas kelis kartus per dieną – mažiausiai 30 min. per dieną kūdikis turi praleisti gulėdamas ant pilvo.
• 1 – 2 metų amžiaus vaikai: 1 m. amžiaus vaikams – 0 min prie ekranų, 2 metų amžiaus vaikams – iki 60 min. prie ekranų (kiek įmanoma mažiau); 11-14 val. miego; fizinis aktyvumas: mažiausiai 180 min. per dieną.
• 3 – 4 metų amžiaus vaikai: iki 60 min. prie ekranų (kiek įmanoma mažiau); 10-13 val. miego; fizinis aktyvumas: mažiausiai 180 min. per dieną, iš kurių mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.

Kalbant apie ekranų laiką kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje visada prisiminkite pasakymą „mažiau yra daugiau“! Mažiau laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai daugiau įsitraukia į prasmingas veiklas, skatinančias kalbos raidą, socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymą.

 

Literatūra:

1. Varadarajan S, Venguidesvarane AG, Ramaswamy KN, Rajamohan M, Krupa M, Christadoss SBW. Prevalence of excessive screen time and its association with developmental delay in children aged <5 years: A population-based cross-sectional study in India. PLoS One. 2021 Jul 1;16(7):e0254102. Prieiga internete: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8259964/

2. Verloigne M, Loyen A, Van Hecke L, Lakerveld J, Hendriksen I, De Bourdheaudhuij I, et al. Variation in population levels of sedentary time in European children and adolescents according to cross-European studies: a systematic literature review within DEDIPAC. Int J Behav Nutr Phys Act. 2016 Jun 28;13(1):69. Prieiga internete: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC4924322/

3. Takahashi I, Obara T, Ishikuro M, Murakami K, Ueno F, Noda A, et al. Screen Time at Age 1 Year and Communication and Problem-Solving Developmental Delay at 2 and 4 Years. JAMA Pediatr. 2023 Oct 2;177(10):1039. Prieiga internete: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10442786/

4. Kushima M, Kojima R, Shinohara R, Horiuchi S, Otawa S, Ooka T, et al. Association Between Screen Time Exposure in Children at 1 Year of Age and Autism Spectrum Disorder at 3 Years of Age: The Japan Environment and Children’s Study. JAMA Pediatr. 2022 Apr;176(4):384. Available from: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8804971/

5. World Health Organization. (‎2019)‎. Guidelines on physical activity, sedentary behaviour and sleep for children under 5 years of age. World Health Organization. Prieiga internete: https://iris.who.int/handle/10665/311664. License: CC BY-NC-SA 3.0 IGO

[1] Autizmo spektro sutrikimas (ASS) – tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kurio atsiradimą lemia tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai.