Mažylio adaptacija darželyje
Parengė vaikų ir paauglių psichiatrė Austėja Balčiūnienė
Darželis, tai tikras socializacijos iššūkis vaikui ir pirmasis didelis išsiskyrimas abiem pusėms. Kada jau esame pasiruošę vesti mažylį į darželį ir ar jis jau pasirengęs? Labai individualu. Tėvai turi jausti, žinoti ir tikėti, kad vaikas yra pajėgus užmegzti santykius su kitais žmonėmis, sėkmingai įveikti sunkumus, įgyti naujų patirčių.[1] Kitaip tariant, tikėti, kad vaikas pajėgus adaptuotis – prisitaikyti ir atrasti sau vietą pagal asmeninius poreikius.[2]
Svarstant, ar vaikas jau pasirengęs lankyti lopšelį – darželį, nemažiau svarbus klausimas – ar mes patys jau pasirengę vaiką paleisti?[1] Taip pat svarbu sąžiningai peržiūrėti savo nuostatas apie darželį, nes jos neišvengiamai turės įtakos vaiko savijautai ir adaptacijai. Asmeninės nuostatos būna įvairios, (pvz.: vedame vaikus į darželį, nes nėra jų kur ,,padėti“). Galime pasvarstyti, ką išgirdęs tokią nuostatą vaikas galėtų suprasti (pvz.: kad darželis, tai vaikų ,,talpinimo“ vieta, kur reikia tiesiog išbūti, nes ,,manęs nėra kur padėti“).[2] Tėvų tikėjimas, kad darželis išties yra gera vieta jų vaikui, jis jau pakankamai didelis ir gali pažinti platesnį pasaulį, susirasti draugų, žaisti įvairesniais žaislais, išmokti naujų dalykų, kad auklėtojos yra rūpestingos, geranoriškos ir kompetentingos atlikti savo darbą, tikrai turi teigiamos įtakos vaiko adaptacijai. [1] Taip pat tėvams svarbu atsakyti sau į klausimą – kodėl aš vedu savo vaiką į darželį. Svarbu suprasti ir nepamiršti, jog darželis, tai ugdymo įstaiga, kur vaikai mokosi – bendrauti, būti, žaisti ir atrasti savo vietą bendraamžių grupėje, savarankiškai atlikti tam tikrus veiksmus – užsimauti kelnes, pagauti makaroną lėkštėje, pasiprašyti į tualetą, palaukti eilėje ir daug kitų dalykų nuolat, kasdien.
Norisi priminti Eriko Homburgerio Eriksono (1902-1994), psichosocialinės asmenybės raidos teorijos autoriaus, antrąją raidos stadiją, vykstančią nuo maždaug 1 iki 3 metų (kaip tik tuo metu vaikas dažniausiai pradeda lankyti darželį). Pagrindinė šios stadijos užduotis – pasiekti tam tikrą savarankiškumo laipsnį mažinant gėdos ir abejojimo savimi jausmus. Jei vaiku besirūpinantys asmenys leidžia vaikui aktyviai tyrinėti ir keisti jį supančią aplinką, jis įgyja autonomijos ir nepriklausomybės jausmą. Besirūpinantys asmenys neturi nei slopinti vaiko aktyvumo ir drąsos, nei pernelyg jį skatinti, būtina pusiausvyra. Rekomenduojama būti tvirtiems ir tolerantiškiems, tokiu būdu formuojasi vaiko savikontrolė ir savęs vertinimas. Iš kitos pusės, šiame amžiuje labai lengva išugdyti vaiko gėdos ir abejojimo savimi jausmus reaguojant į vaiko bandymus būti nepriklausomu, tyrinėti aplinką draudimais, grasinimais, bausmėmis, tuomet vaikas prieina prie išvados, kad jis neturi savarankiškai veikti. Jei vaikui suteikiama neribota laisvė ir nėra jokių ribų arba jei suaugusieji visą laiką stengiasi atlikti už vaiką tai, ką jis turi išmokti padaryti pats, vaikui susidaro įspūdis, kad jis niekam netinkamas ir iš jo nieko gero nesitikima. E. Eriksonas siūlo tėvams būti tolerantiškesniems savo vaikams ir patiems šiek tiek atsipalaiduoti. Jei pasiekiama tinkama pusiausvyra tarp savarankiškumo ir gėdos bei abejojimo savimi jausmų, susiformuoja pagrindinis šios stadijos darinys – visagališkumo jausmas, t.y. jausmas, kad žmogus gali pats valdyti savo veiksmus, ateitį. Vienas iš labiausiai žavinčių (bet kartu ir gąsdinančių) trejų metų vaikų bruožų – jų motto ,,aš galiu tai padaryti“. Toks vidinis nusistatymas leidžia žmogui daug pasiekti gyvenime.[3] Kur gi lenkiu? Noriu akcentuoti, kad vaikų darželis gali būti puiki vieta, papildanti namų aplinką, vaiko savarankiškumui ir drąsai ugdyti, pusiausvyroje jaučiami gėdos bei abejojimo savimi jausmai padeda ugdyti adaptyvų elgesį, išbūti struktūruotoje aplinkoje, išmokti svarbių elgesio taisyklių.
Galime išskirti šiuos preliminarius adaptacijos darželyje etapus:
1) Euforijos etapas – patenkama į naują aplinką, kur nauji žaislai bei bendraamžiai vaikai. Po kelių dienų vaikas supranta, kad nėra viskas taip, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad yra taisyklės, apribojimai, kiti vaikai, su kuriais tenka dalintis dėmesiu, žaislais.
2) Protesto etapas – jo metu vaikas siekia sugrįžti į namus, daug verkia, nepaleidžia tėvų atsisveikindamas. Grupėje gali pasirodyti agresija, chaotiškas elgesys, padidėjęs aktyvumas, judrumas arba priešingai gali būti stebimas abejingumas aplinkai, susitelkimas į save. Vaikas gali šlietis prie auklėtojos (saugaus objekto). Būnant namuose pastebimas padidėjęs jautrumas, didesnė “nemalonių” jausmų iškrova namuose, sustiprėjusi baimė pasilikti be tėvų (pvz.: pas senelius, kur anksčiau pasilikdavo), padidėjęs nesaugumo jausmas (pvz.: visur nešiojasi mylimus žaislus, juos nešasi į darželį), sutrikęs miegas, pasikeitusi mityba (sumažėjęs apetitas, padidėjęs), kartais gali būti vėmimas, viduriavimas, pradeda šlapintis į sauskelnes nors jau buvo pradėjęs naudotis puoduku, pradeda švepluoti; dažni susirgimai (ir dėl to, kad streso metu silpsta imunitetas). Prireikia nemažai kantrybės namuose išbūnant su vaiko liūdesiu, pykčiu. Šiuo etapu rekomenduojama daugiau laiko praleisti su vaiku po darželio, ,,išlieti“ susikaupusias emocijas.
3) Pritapimas prie aplinkos palaipsniui – reikalai pradeda gerėti, liūdi išsiskirdamas, bet jau pats nueina į grupę, jungiasi prie bendravimo su kitais vaikais ir auklėtojomis.
4) Susitaikymas – lengviau atsisveikina, susiranda draugų, pasakoja įspūdžius.
5) Adaptacijos pabaiga – eina noriai, pamojuoja tėveliams, atsisveikina.
Skirtingi vaikai darželyje prisitaiko skirtingai. Dažniausiai nurodoma, kad adaptacija darželyje įvyksta per 2-3 sav. (lengva adaptacija). Tačiau ne visada pradėjęs lankyti darželį vaikas eina nepertraukiamai 2-3 sav. dėl to ir įvairių kitų veiksnių adaptacija gali užsitęsti 2 mėn. ir ilgiau. Kartais adaptacija gali trukti ir apie metus. [2] Būkime atidūs vaiko būsenos pokyčiams, jei keletą mėnesių vaiko savijauta blogėja, jis tampa liūdnas ar piktas, neramiai miega, prastai valgo, nenori žaisti, susimąstykime, pasikonsultuokime, gal tikrai išleidome per anksti, kai nei jis, nei mes dar nesame pasiruošę.[1]
Rekomendacijos:
1. Vertinti vaiką kaip pajėgų užmegzti naujus santykius, tikėti, kad jis sugebės visą dieną būti be tėvų.[1]
2. Padėti vaikui jaustis saugiai, aiškiai ir nuolatos patvirtinti, kad ateisime pasiimti ir tiksliai įvardinti kada, remiantis vaikui aiškiais veiklos orientyrais (pvz.: kai pabūsi lauke, grįžęs pavalgysi sriubą ir kotletą aš ateisiu tavęs pasiimti; kai pamiegosi, atsikėlęs pavalgysi ir pažaisi su vaikais ateisiu tavęs pasiimti). Tai vaikui reikia aiškinti paprastais žodžiais, kasdien ir tiek kartų, kiek prireiks, kol jis bus tuo tikras.[1]
3. Skatinti vaiko pasitikėjimą savimi ir auklėtojomis. Bendraukite su auklėtojomis palikdami ar ateidami pasiimti vaiko, teiraukitės kaip sekėsi, skatinkite mažylį bendrauti su auklėtojomis, pasisveikinti, atsisveikinti išeinant, apie auklėtojas ir darželį girdint mažyliui atsiliepkite pozityviai.
4. Svarbu suprasti, kad adaptacija yra natūralus reiškinys, to nebijoti. Nebijoti protesto reakcijų, pykčio, liūdesio, ašarų. Palikdami darželyje patikinkime, jog suprantame, kad jam neramu, dar kartą patikinkime, kad tikrai pasiimsime iš darželio. Darželyje daug kartų neatsisveikinkime, ilgai neužtęskime atsisveikinimo ritualo. Taip pat rekomenduojama negudrauti, nepalikti vaiko slapčiomis, kai jis yra nusisukęs. Iš ryto į darželį gali atvesti tas žmogus, prie kurio mažylis yra mažiau prisirišęs. Pasiimdami iš darželio neskubėkime, skirkime individualaus dėmesio, jei yra galimybė leiskime vaikui kurį laiką diktuoti veiklos pobūdį, pvz.: palakstyti darželio teritorijoje, paėjėti norima kryptimi, apžiūrėti rūpimus pastebėtus daiktus. Po darželio stenkimės vengti didesnės stimuliacijos, geriau pasivaikščioti, parvykti į teisiai namus.[2, 4]
5. Prieš pradedant lankyti darželį rekomenduojama susipažinti su darželio aplinka, auklėtojomis, papasakoti auklėtojai apie savo vaiką. Galima atvykti su vaiku į darželio teritoriją vasarą, kai mažylis dar nėra pradėjęs lankyti darželio, pažaisti žaidimų aikštelėse. Papasakoti apie tai, kas vyksta darželyje, parodyti kaip žaidžia kiti vaikai, pasakyti, kada dienos eigoje ateina pasiimti tėveliai. Vis praeiti pro darželį, paminėti pasakojimuose, paskaityti vaikiškas knygeles apie darželius. Jei vyresnis vaikas (-ai) lanko darželį pagal galimybes keliauti kartu nuvesti/pasiimti, dalyvauti darželio šventėse. Taip pat siūloma priderinti dienos rutiną namuose prie darželio dienotvarkės.[4]
6. Svarbi palaipsnė adaptacija, įsiklausant į vaiko ir savo poreikius. Rekomenduojama pradėti nuo pusvalandžio ar valandos ir palaipsniui didinti laiką praleidžiamą darželyje. Svarbu pasilikti laiko adaptacijai, grįžimui į darbinę veiklą po vaiko priežiūros atostogų ar kitaip suderinti šeimos poreikius, siekiant sumažinti įtampą, stresą dėl aplinkos keliamų reikalavimų. Stengtis nekelti mažyliui ir sau didelių reikalavimų, nelyginti su kitais vaikais, priimti vaiko adaptaciją kaip individualų procesą. Net ir tam tikras raidos ,,regresas“ (pvz.: didesnis čiulptuko naudojimas, sauskelnių dėvėjimas, nors jau naudojosi puoduku) pradėjus lankyti darželį tikrai nėra nesėkmė, o adaptacijos proceso dalis.
7. Stenkitės būti tolerantiški ir kiek įmanoma atsipalaidavę, vaikas tikrai jaučia, kai tėvai išgyvena nerimą, įtampą. Jeigu mūsų nusiteikimą, jog gali ir nepavykti adaptuotis pajaus ar nugirs vaikas, gali ir nepavykti. Geriausiai adaptuojasi tie vaikai, kurių tėvai yra gerai nusiteikę ir neperduoda didelio nerimo vaikams.[2,4]
Ramybės ir pozityvumo įveikiant šį socializacijos iššūkį!
Naudota literatūra:
1. Kurienė, A. (2016). ,,Kaip užauginti žmogų“. Alma Littera, p. 74-79.
2. Psichologinės gerovės centro seminaro apie adaptaciją darželyje medžiaga.
3. Žukauskienė, R. (2012). ,,Raidos psichologija: integruotas požiūris“. Margi raštai, p. 44-109.
4. Pedagoginės psichologinės tarnybos informacija apie adaptaciją darželyje (prieiga: https://www.klrppt.lt/informacija/ikimokyklinis-ugdymas/adaptacija-darzelyje/)