Vaikų jausmai skyrybų metu

Parengė psichologė Indrė Marcinkevičienė

 

Skyrybos – sudėtingas laikotarpis visai šeimai. Šeima susiduria su daug iššūkių, kuriuos vienu metu reikia įveikti. Tėvai pamažu mokosi kitokio bendravimo būdo vienas su kitu, skirstosi iš naujo pareigomis ir atsakomybėmis, sprendžia įvairius teisinius klausimus. Vaikai bando prisitaikyti prie pasikeitusios dienotvarkės, gyvenamosios vietos ar net naujos mokyklos ypatumų. Vienu metu šeimos nariai turi pakeisti daug prieš tai savaime suprantamų dalykų į naujus, nepažintus ar net nenorimus.

Skyrybos pakeičia ir santykius šeimos viduje: tėvai mažai arba nebepraleidžia laiko kartu, bendrauja daugiau formaliais ar organizaciniais klausimais, neretai pridurdami savo nuoskaudas ir nesantaikos priežastis. Neretai tėvų santykiuose atsiranda įtampos ir daug nepasitenkinimo vienas kitu, nors ir kalbant su vaiku abu tėvai stengiasi vienas apie kitą kalbėti švelniai ir pagarbiai.

Vaikai patiria daug įvairiausių jausmų skyrybų metu. Vaikų savijauta bei elgesio ypatumai skyrybų metu labai svarbų vaidmenį atlieka amžius, tėvų elgesys su vaiku bei vienas su kitu (ar geba bendradarbiauti dėl vaiko, elgiasi vienas su kitu pagarbiai), kiek ir kokių pokyčių vaiko gyvenime vyksta (ar keičiasi gyvenamoji vieta, mokykla, ar turi galimybę toliau bendrauti su draugais, kitais artimaisiais). Visi jie vienaip ar kitaip prisideda prie vaiko esamos situacijos suvokimo, vertinimo bei savijautos.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos, kaip vaikas reaguos į tėvų išsiskyrimą ir kaip jis jausis yra jo amžius. Trumpai apžvelgsime amžiaus ypatumus:

• Ikimokyklinukai (2-5m.). Šie vaikai dar per maži, kad suvoktų, kas yra skyrybos. Jie gali ypač nerimauti, bijoti netekti vieno iš tėvų. Dėl mąstymo ypatumų mažamečiai gali klaidingai save kaltinti dėl tėvų konfliktų, skyrybų. Vaikams gali būti sunkiau atsiskirti darželyje, paintensyvėti nerimas ar pykčio protrūkiai, jie gali atrodyti liūdnesni, susirūpinę.
• Jaunesnio pradinio mokyklinio amžiaus vaikai (nuo 5 iki 8 metų) dėl dar pakankamai ryškaus egocentriškumo, gali skyrybas priimti asmeniškai: “Tėtis / mama mane palieka, nenori su mumis gyventi, dėl to išeina”. Skirtingai nei jaunesnio amžiaus vaikai, kurie linkę kaltinti save bei prisiimti atsakomybę už tėvų santykius, pradinukai linkę labiau kaltinti bei pykti ant išeinančių ir besiskiriančių tėvų. Šio amžiaus vaikams būdingas liūdesys, prislėgtumas, nerimas bei tuo pačiu į tėvus ir kitus asmenis nukreiptas pyktis. Šio amžiaus vaikai taip pat gali jausti stiprų lojalumo konfliktą: nori išsaugoti tiek mamos, tiek tėčio pasitikėjimą.
• Vyresnio amžiaus pradinio mokyklinio amžiaus vaikai (nuo 9 iki 12 metų) gali būti prislėgti, liūdni, bet tuo pat metu jausti pyktį ir kaltinti vieną ar abejus tėvus, prisiimti ne pagal savo amžių atsakomybes (pvz. rūpintis mažesniais broliais ir seserimis).
• Nors paaugliai (12–16 metų) yra mažiau priklausomi nuo šeimos nei jaunesni vaikai, tačiau skyrybos taip pat atsiliepia jų savijautai, savivertei bei pasitikėjimui kitais. Skyrybos gali paskatinti suabejoti santykiais, jų gebėjimu palaikyti ilgalaikius ryšius su draugais, būsimais partneriais. Neretai paaugliai jaučia stiprų pyktį vienam ar abiem iš tėvų, ką gali išreikšti ir per netinkamą, destruktyvų elgesį.

Kalbant apie skyrybas, labai svarbu pažymėti, kad jų metu dažnai visiems amžiaus tarpsniais būdingas jausmų susimaišymas. Vaikai ir paaugliai vienu metu gali jausti daug skirtingų jausmų, jiems gali būti sunku juos atskirti, konkretizuoti. Jie gali tuo pačiu metu ir pykti, ir liūdėti, ir nerimauti dėl to paties vieno ir jiems svarbaus klausimo. Neretai jausmai yra ne tik mišrūs, bet ir ambivalentiški, t.y. prieštaringi. Vaikai gali išsakyti, kaip jie vienu metu myli ir mamą, ir tėtį, jų ilgisi, bet tuojau pat išsakyti jiems ir pyktį, nenorą jų matyti; arba nenorą matyti tėčio / mamos, pyktį ant jų, kai susitinka, bet jų nematant – išsakyti kaltės jausmus.

Skyrybos – dažnai sunkus ir keblus laikotarpis vaikams. Vaikai įveikia šį emocinį išbandymą priklausomai nuo turimų fizinės, emocinės, pažintinės raidos resursų bei tėvų palaikymo, empatijos. Tad šiuo sudėtingu laikotarpiu labai svarbu ne tik fiziškai būti šalia vaiko, bet ir palaikyti su juo emocinį ryšį, stengtis jį suprasti. Ryšyje su vaiką suprantančiais tėvais, skyrybų laikotarpį vaikai išgyvena lengviau.