Kai padedame ne tik vienam šeimos nariui, bet visai sistemai

Šeimos konsultavimo srityje dirbantys specialistai žino, kad sunkumai retai kada apsiriboja vieno šeimos nario „problema“. Dažniau tai – sudėtingų emocinių sąveikų, lojalumo konfliktų ar neišsakytų poreikių pasekmė.

Norint veiksmingai padėti vaikui ar visai šeimai, svarbu gebėti matyti visą sistemą. Tokį požiūrį ugdo sisteminė šeimos konsultavimo kryptis, kuria remiasi ir jau ne vienerius metus Šeimos santykių institute organizuojama Šeimos konsultavimo įgūdžių stiprinimo programa (48 ak. val.).

Programa sulaukia plataus pasitikėjimo tarp įvairių sričių specialistų. Joje jau dalyvauja:
– medicinos psichologai,
– socialiniai darbuotojai,
– šeimos gydytojai,
– suaugusiųjų bei vaikų ir paauglių psichiatrai.

Tačiau pastebime, kad mokyklų psichologai ir šeimos mediatoriai dar tik svarsto galimybę prisijungti – neretai teiraujasi, kuo šie mokymai būtų naudingi jų profesinėje veikloje.

Todėl šiame straipsnyje trumpai apžvelgiame, kokios pridėtinės vertės mokymai gali suteikti būtent šioms dviem profesinėms grupėms, papildydami jų turimus įgūdžius ir praplėsdami darbo su šeimomis galimybes.

* Mokyklų psichologams: kaip padėti vaikui, padedant jo tėvams

Mokykloje dirbantys psichologai dažnai susiduria su vaikų elgesio, emocijų ar mokymosi sunkumais. Tačiau norint suprasti šių sunkumų prigimtį, būtina įžvelgti ir platesnį – šeimos – kontekstą.

Šeimos konsultavimo įgūdžiai padeda:

• atpažinti, kaip šeimos sąveikos veikia vaiko emocinę savijautą ir elgesį,
• suprasti, kokias funkcijas šeimos sistemoje gali atlikti tam tikras vaiko elgesys (pvz., pyktis, nerimas, uždarumas),
• skatinti abiejų tėvų įsitraukimą į vaiko ugdymosi ir emocinės gerovės palaikymo procesą,
• bendradarbiauti su šeima ne tik reaguojant į elgesio iššūkius, bet juos suprantant giliau – kaip emocinio streso ar poreikių išraišką,
• prireikus – nukreipti šeimą papildomai pagalbai.

Pavyzdžiui, vaiko pyktis ar iššaukiantis elgesys mokykloje gali būti ne drausmės problema, o reakcija į įtemptą emocinę aplinką namuose, apie kurią vaikas nekalba, bet kalba jo elgesys.

* Šeimos mediatoriams: kai reikia ne tik susitarti, bet ir išgirsti vienas kitą

Šeimos mediacija – tai ne tik susitarimų pasiekimas teisiniame kontekste. Tai – darbas emociškai jautriose, konfliktiškose situacijose, kur tėvai dažnai atstovauja ne tik pozicijas, bet ir neišspręstas emocijas: įskaudinimą, kaltę, pyktį ar nusivylimą.

Sisteminis šeimos konsultavimo požiūris padeda mediatoriams:

• atpažinti giluminius santykių modelius, trukdančius konstruktyviai kalbėtis,
• suprasti, kaip konfliktai susiję su tarpusavio santykiais ir šeimos bendravimo modeliais,
• kurti emociškai saugesnę erdvę tėvų bendravimui, kurioje prioritetu tampa vaiko poreikiai,
• sustiprinti įgūdžius dirbant su tėvų pora, kai svarbu ne tik susitarti, bet ir atkurti bendradarbiavimo galimybes.

Tai ypač aktualu tada, kai šeimos susitarimai turi realiai veikti kasdienybėje, o jų įgyvendinimą lemia tarpusavio pasitikėjimo ir bendravimo kokybė.

Mokymų ypatumai

• Lektoriai: patyrę Porų ir šeimos psichoterapijos mokymų programos dėstytojai
• Metodika: sisteminis požiūris + praktiniai įgūdžiai
• Tikslinė auditorija: įvairių sričių specialistai, dirbantys su vaikais, tėvų poromis ir šeimomis

Daugiau informacijos ir registracija – ČIA: 

Kviečiame medicinos psichologus, šeimos gydytojus, suaugusiųjų bei vaikų ir paauglių psichiatrus, mokyklų psichologus, socialinius darbuotojus ir šeimos ginčų mediatorius prisijungti prie programos.