Valgymo sutrikimai. Kaip atpažinti ir padėti?

Parengė Enrika Davydovaitė, gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentė

 

Valgymo sutrikimai – sudėtingi psichikos sveikatos sutrikimai, kurie gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai, psichikos gerovei ir socialiniam funkcionavimui. Nors dažnai valgymo sutrikimai siejami su paauglėmis merginomis, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šie sutrikimai galimi ir jaunesniame ar suaugusiųjų amžiuje bei tarp vaikinų, o šių ligų paplitimas pastaraisiais metais didėja [1]. Ankstyvas valgymo sutrikimų atpažinimas ir intervencija yra labai svarbūs: kuo anksčiau pastebimi rizikos požymiai, tuo greičiau galima kreiptis pagalbos ir gauti gydymą [2]. Labai dažnai pirmieji simptomai lieka nepastebėti – tiek dėl nežinojimo, tiek dėl stereotipų apie tai, kaip ,,turėtų atrodyti“ žmogus su valgymo sutrikimu. Labai svarbu ugdyti visuomenės supratimą apie šias ligas, informuoti tėvus, globėjus ir pedagogus apie rizikos veiksnius, ankstyvuosius požymius ir tai, kada verta kreiptis pagalbos.

Požymiai įspėjantys apie valgymo sutrikimą

Remiantis 2023 m. atlikta sistemine analize, tėvų ir pacientų patirties aprašymu, išskirti pagrindiniai ankstyvieji valgymo sutrikimų ženklai: ypač intensyvus fizinis aktyvumas (dažniausiai susijęs su ypač kritišku kūno vaizdu arba norint išeikvoti suvartotas kalorijas), tam tikrų maisto grupių atsisakymas (tampama vegetarais ar veganais, atsisakoma saldžių, miltinių maisto produktų), nuolatinis galvojimas, kalbėjimas apie maistą, noras gaminti maistą, skaičiuoti kalorijas, su valgymu susiję ritualiniai veiksmai, valgymas paslapčiomis [3]. Kiti tyrimai taip pat nurodo per didelį susirūpinimą svoriu, kūno formomis, nuolatinį tikrinimą kūno išvaizdos veidrodyje, nepasitenkinimą kūno formomis [4,5]. Taip pat dažnai gali pasikeisti vaikų elgesys- pastebimas socialinis atsitraukimas, susidomėjimo buvusiais pomėgiais praradimas, nuotaikų svyravimai, padidėjęs nerimas ar dirglumas, kuris ypač susijęs su valgymu ir kūno vaizdu [6,7].

Ilgainiui, jei toks elgesys tęsiasi, atsiranda daugybė fizinių pasekmių. Vienas dažniausių požymių- reikšmingas ir greitas kūno svorio pokytis (sergant nervine anoreksija- svorio kritimas), tačiau kai kuriais atvejais pastebimas ir svorio svyravimas [8]. Maistinių medžiagų nepakankamumas lemia bendrą organizmo silpnumą, nuovargį, galvos svaigimą, koncentracijos sutrikimus, miego problemas ir termoreguliacijos pokyčius [9]. Dėl ilgalaikio energijos deficito ir mikroelementų stokos dažni kūno odos ir jos darinių pasikeitimai – odos sausumas, plaukų slinkimas, nagų trapumas, o sunkesniais atvejais – lanugo tipo plaukelių atsiradimas ant kūno [10]. Paauglėms merginoms būdingi menstruacijų ciklo sutrikimai ar amenorėja, kurią lemia hipotalaminės-hipofizės-kiaušidžių ašies disbalansas [11]. Kartu pasireiškia širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai, dėl vėmimo ar laisvinamųjų vartojimo gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra (hipokalemija, hiponatremija) [12]. Nustatyta, kad fizinių komplikacijų sunkumas tiesiogiai susijęs su ligos trukme ir svorio deficito laipsniu, todėl ankstyvas sutrikimo atpažinimas yra esminis prevencijos veiksnys [13].

Rizikos veiksniai – kam ypač aktualu stebėti situaciją

Valgymo sutrikimų išsivystymo riziką lemia daugybė biologinių, psichologinių, socialinių veiksnių. Tyrimai rodo, kad pagrindiniai rizikos elementai yra lytis (dažniau sunkumų turi merginos), paauglystės amžius, psichikos sveikatos problemos (pvz. jau esanti depresija, nerimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas), taip pat genetinis polinkis [4,5]. Sportuojantys jauni žmonės, ypač sporto kolektyvuose, kuriuose svarbi konkurencija ir rezultatų siekimas, taip pat yra didesnės rizikos grupėje- tyrimai rodo, kad tokie jaunuoliai dažniau patiria nepasitenkinimą išvaizdą ar griežtą mitybos kontrolę [14]. Besiformuojančios asmenybės savybės, tokios kaip perfekcionizmas, stipri savikritika taip pat siejamos su valgymo sutrikimų išsivystymu [15]. Galiausiai, socialinės ir ekonominės aplinkybės taip pat gali stipriai didinti riziką vystytis valgymo sutrikimams. Patyčios, ypač susijusios su kūno išvaizda ar valgymo įpročiais, gali skatinti įprasto mitybos rėžimo pasikeitimus. Prasta šeimos parama, chaotiška ar kritiška šeimos atmosfera, aukšti tėvų lūkesčiai arba nuolatinis kūno vertinimas namuose taip pat didina paauglių pažeidžiamumą. Be to, nepalankios socialinės sąlygos, kultūrinės normos ir visuomenės idealai – įskaitant mados tendencijas, medijų įtaką ir socialinių tinklų kūno kulto propagavimą – skatina kūno formos idealų priėmimą asmeniškai ir gali tapti provokuojančiais veiksniais vystytis ligai [16]. Šių veiksnių poveikis dažnai kumuliatyvus: kuo daugiau socialinių, psichologinių ir kultūrinių spaudimų patiria paauglys, tuo didesnė tikimybė, kad susiformuos ligos kriterijus atitinkantis valgymo sutrikimas.

Valgymo sutrikimų diagnostika Lietuvoje

Pagal Lietuvoje taikomą Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10), valgymo sutrikimas diagnozuojamas tuomet, kai maitinimosi pokyčiai tampa nuolatiniai, sąmoningi ir sukelia reikšmingą fizinės ar psichikos sveikatos blogėjimą. Dažniausios formos – nervinė anoreksija (F50.0) ir nervinė bulimija (F50.2). Anoreksijos atveju nustatomas sąmoningas svorio mažinimas, intensyvi baimė priaugti svorio, iškreiptas kūno vaizdas bei aiškiai per mažas kūno svoris lyginant su amžiumi ir ūgiu. Bulimijai būdingi pasikartojantys persivalgymo epizodai, po kurių imamasi kompensacinių priemonių – sau keliamas vėmimas, badavimas, laisvinamųjų vartojimas ar per didelis fizinis aktyvumas; kartu išlieka stiprus susirūpinimas svoriu ir kūno forma. Be to, kai kuriems pacientams diagnozuojamas persivalgymo sutrikimas (F50.4), kai pasikartojantys persivalgymo epizodai nesiejami su kompensaciniu elgesiu, bet sukelia kaltės jausmą ir emocinį diskomfortą.

Šiuo metu nervinės anoreksijos diagnozei vertinant pagal Lietuvoje taikomą TLK-10 svarbus dar vienas rodiklis-menstruacijų nebuvimas (amenorėja). Tačiau užsienyje patvirtintoje atnaujintoje TLK-11 amenorėja nebėra privalomas kriterijus, nes pacientės gali turėti normalaus ciklo menstruacijas, bet kartu patirti reikšmingą svorio kritimą, griežtą mitybos ribojimą ir psichologinius sunkumus susijusius su kūno vaizdu. Šiuolaikinė diagnostika labiau orientuota į nuoseklaus elgesio modelio atpažinimą, psichologinę santykio su maistu dinamiką, leidžiant pastebėti net ,,netipinius“ atvejus. Be to, viena ligos forma labai dažnai keičiasi kita, todėl šiuolaikiniuose vadovuose dažnai vartojamas bendrinis valgymo sutrikimų terminas, apimantis visą spektrą su maitinimusi susijusių ligų.

Kuo gali padėti tėvai?

Šeima yra viena svarbiausių vaikų ir paauglių psichikos sveikatos apsaugos grandžių, o tėvų įsitraukimas gali reikšmingai mažinti valgymo sutrikimų vystymosi riziką ir palengvinti gydymą jau susirgus. Tyrimai rodo, kad palaikanti, stabili ir empatiška šeimos aplinka skatina atvirą pokalbį apie vyraujančius sunkumus, mažina sutrikusios mitybos elgesį, gerina emocinę savijautą [17]. Taip pat tėvai gali atpažinti ankstyvuosius valgymo sutrikimų požymius, pradėti pokalbį ir pagalbos teikimą. Šeimos įsitraukimas gali būti tiesioginis, aktyvus- dalyvavimas šeimos terapijoje gydant valgymo sutrikimą, įsitraukimas reguliuojant adekvatų maitinimosi rėžimą, emocinis palaikymas; arba netiesioginis- sudarant stabilias namų sąlygas, mažinant stresą, pasirūpinant mokyklos ir draugų aplinka [18]. Svarbu suprasti, kad bet koks šeimos supratimas, palaikymas ir įsitraukimas yra laukiamas ir padedantis.

Kreiptis profesionalios pagalbos rekomenduojama ankstyvoje ligos stadijoje, jei pastebimi elgesio ar fiziniai pokyčiai, tokie kaip: reikšmingas svorio kritimas arba svorio svyravimai, kompensacinis elgesys (vėmimas, laisvinamųjų vartojimas, pernelyg didelis fizinis aktyvumas), maisto raciono ribojimas, menstruacijų sutrikimai paauglėms merginoms, nuolatinis kūno formos nepasitenkinimas, nuotaikų svyravimai ar socialinis atsiribojimas [19].

Kvietimas būti suprantantiems, išmanantiems, atidiems

Valgymo sutrikimai yra sudėtingos psichikos sveikatos būklės, kurias ankstyvas atpažinimas ir tinkama intervencija gali ženkliai palengvinti ir padėti išvengti ilgalaikių pasekmių fizinei bei psichikos sveikatai. Šeimos ir artimųjų palaikymas, nuolatinė stebėsena bei atviras pokalbis apie esamas problemas yra esminiai prevencijos ir gydymo komponentai. Pastebėjus nuoseklius elgesio ar fizinius pokyčius, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į specialistus. Tinkamas šeimos įsitraukimas, kartu su profesionalia pagalba psichikos sveikatos specialistų, pediatrų ir dietologų, yra esminis komponentas efektyviam valgymo sutrikimų valdymui.

Norint gilinti žinias ir supratimą apie valgymo sutrikimus, kviečiame dalyvauti seminare apie valgymo sutrikimus, kuris vyks 2025 m. gruodžio 16 d. 18 val. Šeimos santykių institute (adr. L. Zamenhofo g. 9, Kaune). Seminarą ves gydytoja vaikų-paauglių psichiatrijos rezidentė Enrika Davydovaitė, turinti patirties dirbant su valgymo sutrikimais, publikavusi mokslinius straipsnius šia tema, atlikusi praktiką Valgymo sutrikimų centre Vilniuje. Renginys suteiks galimybę išmokti ankstyvo atpažinimo bei pagalbos strategijų, svarbių tiek tėvams, tiek specialistams.

 

ŠALTINIAI

1. Bozzola, E., Barni, S., Marchili, M.R. et al. (2024). Anorexia nervosa in children and adolescents: an early detection of risk factors. Ital J Pediatr 50, 221.
2. Koreshe et al. (2023). Journal of Eating Disorders.
3. Pennesi, J.L., Jabs, M., Baillie, S., Hart, L., Hay, P., Mitchison, D., Norton, L., Prnjak, K., Wade, T.D. (2025). Early Warning Signs for Eating Disorders in Children: A Realist Synthesis of Websites Summarizing Caregiver and Consumer Perspectives. Int J Eat Disord. 58(3):583-597. doi: 10.1002/eat.24359. Epub 2024 Dec 26. PMID: 39723466.
4. Rodgers, R.F., DuBois, R.H., Frumkin, M.R., et al. (2023). A meta-analysis examining the influence of body dissatisfaction on eating disorder pathology across the lifespan. Int J Eat Disord. 56(2):267-280.
5. Linardon, J., Fuller-Tyszkiewicz, M. (2023). Body image concerns, dieting, and disordered eating: a systematic review and meta-analysis. Clin Psychol Rev. 103:102144.
6. Mitchison, D., Hay P.J. (2023). The epidemiology of eating disorders: genetic, environmental, and societal influences. Clin Epidemiol. 15:1-14.
7. Himmerich, H., Hotopf, M., Treasure, J., et al. (2022). Depression, anxiety, and social withdrawal in patients with early-stage eating disorders. BMC Psychiatry. 22(1):547.
8. Westmoreland, P., Krantz, M.J., Mehler, P.S. (2016). Medical complications of anorexia nervosa and bulimia nervosa. Am J Med. 129(1):30–37.
9. Forman, S.F., McKenzie, N., He, J., et al. (2024). Early behavioral warning signs in adolescent eating disorders: implications for prevention and early intervention. J Adolesc Health. 74(3):435–442.
10. Brown, C., Mehler, P.S. (2022). Medical complications of self-induced vomiting. Eat Disord. 30(2):137–145.
11. Misra, M., Klibanski, A. (2014). Endocrine consequences of anorexia nervosa. Lancet Diabetes Endocrinol. 2(7):581–592.
12. Norris, M.L., Pinhas, L., Katzman, D.K. (2021). Electrolyte disturbances in adolescents with eating disorders. J Eat Disord. 9(1):119.
13. Faje, A.T. (2022). Physiological adaptations to starvation and their clinical implications in patients with anorexia nervosa. J Endocr Soc. 6(9):bvac122.
14. Neumark-Sztainer, D., Wall, M., Larson, N., Eisenberg, M.E. (2021). Dieting and disordered eating in athletes: prevalence and risk factors. J Eat Disord. 9(1):36.
15. Stice, E., Shaw, H., Marti, C.N. (2020). A meta-analytic review of eating disorder prevention programs: encouraging findings. Psychol Bull. 146(7):1–25.
16. Haines, J., Kleinman, K.P., Rifas-Shiman, S.L., Field, A.E., Austin, S.B. (2021). Social and family factors in the development of eating disorders. 147(2):e20200275.
17. Lock, J, Le Grange, D. Family-based treatment of eating disorders. Int Rev Psychiatry. 2015;27(6):441–457.
18. Lock, J., Le Grange, D., Agras, W.S., Moye, A. (2010). Randomized clinical trial comparing family-based treatment with adolescent-focused individual therapy for adolescents with anorexia nervosa. Arch Gen Psychiatry. 67(10):1025–1032.
19. Treasure, J., Duarte, T.A., Schmidt, U. (2020). Eating disorders. 395(10227):899–911.