Image Alt

Šeimos Santykių Institutas

  /  Straipsniai   /  Kaip tinkamai teikti grįžtamąjį ryšį šeimoje?

Kaip tinkamai teikti grįžtamąjį ryšį šeimoje?

Parengta pagal „Gyvenimas poroje: kaip sukurti sveikus santykius?“ (Šerkšnienė, 2015)

 

Pagarbiai ir šiltai bendrauti šeimoje ir artimuose santykiuose padeda gebėjimas teikti tinkamą grįžtamąjį ryšį. Grįžtamasis ryšys gali būti žodinis ir nežodinis. Jis paveikus, kai atitinka kalbėtojo norus ir poreikius. Bendraujant padeda domėjimasis pokalbio turiniu ir atitinkamo grįžtamojo ryšio teikimas, arba reaguojant be vertinimo į tai, kas buvo pasakyta, arba atspindint išklausyto turinio vertinimą.

Grįžtamasis ryšys be vertinimo. Poros, pasakodamos apie bendravimo tarpusavyje sunkumus, dažnai skundžiasi, kad vyras ar žmona jo ar jos nesupranta, neišklauso. Taip atsitinka dėl to, kad vyras ar žmona, kalbėdami apie savo sudėtingas situacijas, daugiau tikisi paguodos, nuraminimo, supratimo. Todėl svarbu gebėti išklausyti vienas kitą be jokių pasiūlymų. Mylintys vienas kitą žmonės yra dažnai linkę patarinėti vienas kitam, tačiau patarinėjimas tik suerzina kalbantįjį, kuris nori tik būti išklausytas ir išgirstas. Tokiais atvejais geriausiai padeda grįžtamasis ryšys, neturintis turinio vertinimo, bet parodantis supratimą ir atjautą.

Situacijos pavyzdys: Viktorija pasakoja sužadėtiniui, kad ji nepajėgė įtikinti įmonės vadovo imtis jos siūlomo naujo projekto.

Tinkamas grįžtamas ryšys Viktorijai galėtų būti:

Pirma, išsiteirauti apie esamą situaciją darbe. Išsiteirauti, reiškia paklausti Viktorijos, kokį projektą ji siūlė vadovui, ar visapusiškai apsvarstė projekto įgyvendinimo bei neįgyvendinimo naudą įmonei, ar svarstė kitas šio projekto įgyvendinimo galimybes. Pavyzdžiui, „Ką apie tai mano tavo kolegos? Ar kalbėjote apie šį projektą vadovų pasitarime?” Išsiteiravimo etape labai svarbu užduoti su situacija susijusius, bet ne bendro pobūdžio klausimus. Būtų svarbu pasidomėti, kokius jausmus Viktorija išgyvena dėl šios situacijos darbe, stebėti jos veido išraišką ir kūno kalbą, nes tai padėtų suprasti jos būseną.

Antra, tarpusavio supratimui padeda išgirsto turinio perfrazavimas ir patikslinimas. Bendraujant yra naudinga pakartoti išgirstą informaciją savais žodžiais ir pasitikslinti, ar teisingai supratote. Tuo būdu kalbančiajam yra parodomas dėmesys ir išvengiama nesusipratimų. Pavyzdžiui, „Matau, kad tu rimtai užsidegusi įgyvendinti šį projektą, bet tavo vadovas abejoja jo nauda įmonei.”

Trečia, svarbu pasidalinti savo mintimis apie situaciją, nes taip patvirtinama, kad į Viktorijos išsakomą problemą žiūrima rimtai. Net, jei ir nesutinkama su nuomone, arba ši situacija suprantama kitaip, visada galima apie ją pasikalbėti su Viktorija be vertinimo teisinga / klaidinga, neužgaunant jos jausmų. Šioje situacijoje svarbu Viktorijai parodyti, kad jos nuomonė gerbiama, kad yra nusiteikimas remti bei padėti. Pavyzdžiui, „Tikrai suprantu, kaip tau sunku šioje situacijoje. Nežinau, kaip aš elgčiausi tavo vietoje, bet aš tave palaikysiu ir padėsiu, kai tau reikės.”

Išsiteiravimas, perfrazavimas ir pasitikslinimas bei paramos pasiūlymas atspindi rūpinimąsi artimu žmogumi, leidžia jam suprasti, kad jis gali būti išklausytas be vertinimo ir smerkimo. Kai mylintys žmonės sugeba bendrauti be vertinimo ir smerkimo, jų pasitikėjimas vienas kitu ir ryšys tvirtėja. Tačiau neretai artimi žmonės nori ne tik paguodos ar išklausymo, bet ir prašo patarimo. Tokiais atvejais yra svarbu tinkamai reaguoti – teikti tinkamą grįžtamąjį ryšį, talpinantį savyje du elementus: pagyrimą ir konstruktyvią kritiką. Toks grįžtamasis ryšys dar vadinamas vertinančiu grįžtamuoju ryšiu. Netinkamai pateikiami siūlymai ar patarimai bei nekonstruktyvi kritika yra dažna konfliktų priežastis šeimoje.

Vertinantis grįžtamasis ryšys padeda arba pastiprinti trokštamą elgesį, arba jį pristabdyti ar keisti. Grįžkime prie Viktorijos situacijos. Išsakant vertinamąjį grįžtamąjį ryšį galima ją pagirti, kartu pateikiant konstruktyvios kritikos.

Pagyrimas. Pagirti – reiškia parodyti asmens stiprybes. Viktorijos atveju, yra svarbu įžvelgti, ką ji savo situacijoje padarė gerai. Pagyrimas turi atitikti situacijai, tik tuomet jis yra veiksmingas. Pavyzdžiui, galima įvertinti Viktorijos iniciatyvumą ir drąsą: „Žaviuosi tavo aktyvumu ir gebėjimu nuolat rasti naujų idėjų. Ir man labai patinka, kad vadovui pristatei naujo projekto idėjas”.

Konstruktyvi kritika. Kritikuojant reikia atsižvelgti, ar asmuo pageidauja grįžtamojo ryšio. Konstruktyvi kritika yra ne tik išsakymas, kas, jūsų nuomone, yra netinkama, bet ir sprendimų, ką būtų galima keisti, pasiūlymas. Tarkime, Viktorija paklausė sužadėtinio, kaip jai elgtis dėl naujo projekto įgyvendinimo. Atsakydamas jis turėtų dėmesį skirti tik tam dalykui, dėl kurio buvo prašoma patarimo, ir tik po to siūlyti galimus sprendimus. Pavyzdžiui, „Gerai, tu jau kalbėjaisi su įmonės vadovu ir išsakei savo idėjas dėl naujo projekto. O dabar norėtum jį pateikti vadovų tarybai. Tačiau aš manau, kad yra naudingiau aptarti projektą su padalinio vadovu, nes gal jis tave palaikys vadovų pasitarime”.

Pagyrimas padės Viktorijai pastebėti, ką ji yra padariusi gerai, o konstruktyvi kritika leis imtis tam tikrų veiksmų, kurie bus naudingi, siekiant projektą įdiegti įmonėje. Tokiu būdu Viktorija iš sužadėtinio sužinotų, kad yra galimybių pasiekti norimų tikslų, kad galima pataisyti susiklosčiusią situaciją. Žinia, kad yra galimybė kažką keisti, sudaro konstruktyvios kritikos pagrindą. Neverta kritikuoti to, ko negalima keisti (toks kritikavimas labiau primena terorizavimą). Pavyzdžiui, jei sužadėtinis imtų kritikuoti Viktoriją, kad ji suklydo, nes projekto idėjas iš karto pristatė įmonės vadovui, o ne padalinio vadovui, tai jis tik pastiprintų sužadėtinės nusiminimą. Nieko naujo nepasiūlydamas Viktorijai ir kritikuodamas dėl netikusio sprendimo, sužadėtinis tik pastiprintų jos jausmą, kad situacija beviltiška. Tokia „parama“ ne tik nepadeda spręsti iškilusių sunkumų, bet ir dažnai veda link ginčų ar nusivylimo partneriu /-e, kad „kaip visada nieko negalima iš jo ar jos tikėtis“.