Kas padeda valdyti krizes šeimoje? (1 dalis)

Parengta pagal „Kaip ugdyti atsparumą šeimoje?“ (Šerkšnienė, 2019)

 

Šeima išgyvena krizinę situaciją, kai nebeveikia įprasti šeimos narių streso ar problemų sprendimo būdai. Krizė gali kilti šeimoje, kai atsiranda du ar daugiau tarpusavyje susiję veiksniai, tokie kaip: stiprią įtampą kelianti situacija šeimoje (pvz., staigi netektis, netikėta vieno iš šeimos narių liga, darbo praradimas, kūdikio gimimas, gyvenamos vietos pakeitimas); šeimos nariams trūksta pajėgumų susidoroti su įvairiais sunkumais (pvz., nepakankami problemų sprendimo, emocijų valdymo ir streso įveikimo įgūdžiai); šeima nuolat patiria sunkumų atlikdama kasdienes pareigas (pvz., suaugusieji neužtikrina tėvystės vaidmenų ir neprisiima atsakomybės už rūpinimąsi vaikais); šeimai nepakanka ar visai nėra paramos iš aplinkos.

Kilus sunkumams šeimoje ar keičiantis šeimos narių poreikiams yra ypač svarbus šeimos narių susitelkimas, gebėjimas keistis ir prisitaikyti (dar vadinamas lankstumu). Lanksčios šeimos užuot laikantis įtvirtintų taisyklių ar vaidmenų geba keistis atsiradus pokyčiams šeimoje dėl krizės ar kitų sunkumų. Tarkim, jei vienas iš tėvų dėl sveikatos problemų negali rūpintis vaikais kaip anksčiau, tuomet šeimoje yra perskirstomos užduotys: pavyzdžiui, kitas iš tėvų prisiima daugiau pareigų rūpinantis vaikais ir namų ūkio darbais, o jei reikia, pasitelkia į pagalbą senelius, kitus giminaičius, aukles. Esant šeimoje vyresnių vaikų, jie taip pat skatinami imtis daugiau pareigų, pvz., vyresnis brolis gali padėti paruošti pamokas jaunesniems broliams ar seserims. Tokiu būdu, keičiantis vaidmenims ir taisyklėms šeimoje, jos esminiai poreikiai nenukenčia. O susitelkę šeimos nariai įgyja daugiau galimybių atsiskleisti ir tapti savarankiškesni. Taip šeima ne tik prisitaiko prie pokyčių, bet tampa netgi stipresnė nei buvo iki susiklosčius įtampą keliančiai situacijai.

Stipriausi ir pajėgiausi šeimos nariai (dažniausiai suaugusieji) turi rūpintis, kad  šeimos narių rutina (pvz., mityba, poilsio režimas, mokyklos lankymas) išliktų kuo stabilesnė, o pažeidžiami nariai (ypač vaikai) gautų reikiamą paramą. Yra svarbu, kad pasibaigus įtemptai situacijai, vaidmenys būtų atstatomi. Grįžtant prie pavyzdyje pateiktos situacijos – vienam iš tėvų pasveikus, abu tėvai vėl turi dalintis atsakomybėmis, kad vaikai būtų atlaisvinti nuo suaugusiųjų pareigų. Žinoma, vaikai gali ir privalo turėti pareigų namuose, tačiau jos neturi viršyti vaikų pajėgumo ir netrukdyti jiems įgyvendinti savo poreikių, pavyzdžiui, turėti laisvo laiko leisti su draugais, lankyti būrelius ar užsiimti kita sau malonia veikla, o ypač netrukdyti mokytis. Vaikai negali atlikti suaugusiųjų vaidmenų, pavyzdžiui, vyresni vaikai negali bausti savo brolių ar seserų ar būti atsakingi už jų mokymąsi ar pan. Tėvų vaidmuo šeimoje turi būti aiškiai nustatytas – tėvai visada vadovauja vaikams (o ne priešingai) priimant svarbius sprendimus.

Tačiau kartais net atspariausi tėvai susiklosčiusius sudėtingoms aplinkybėms gali jaustis taip, lyg būtų praradę pusiausvyrą. Jei jaučiatės pavargę ar nerimastingi, nežinote, kaip spręsti situaciją, nebijokite kreiptis pagalbos. Tėvams reikia paramos, kad galėtų užtikrinti palankią vaiko raidą. Vaikai gali augti ir mokytis, kai tėvai suteikia jiems reikalingą paramą.

 

Skaitykite tęsinį