Tėvų vaidmuo paauglystės laikotarpiu: kuriam pasitikėjimu ir artumu grįstą ryšį

Psichologė Kristina Tutlienė

 

Paaugliui ieškant savo tapatumo, bandant ribas, siekiant įgyti vis daugiau savarankiškumo, neretai keičiasi bendravimas su tėvais. Šiame laikotarpyje tėvai dažnai išsako, kad jų vaikas tapo uždaresnis, mažiau su jais dalinasi savo mintimis ir jausmais, nenori leisti laiko kartu su jais. Todėl tėvams iškyla klausimas, kaip toliau palaikyti ryšį su savo augančiu vaiku. Šiame straipsnyje pasidalinsiu keliais patarimais, kurie gali padėti išlaikyti artimą ryšį  su paaugliu:

• Daugiau klausykitės, mažiau kalbėkite. Kuo paauglys jaučiasi mažiau išgirstas, tuo daugiau ir garsiau jis „kalba“ (pvz.: ima intensyviai priešgyniauti, nesilaiko susitarimų, kalba nepagarbiai). Paaugliams svarbu jausti, kad jų klausomasi ir juos supranta. Tai nereiškia, kad jūs sutinkate su jų išsakomomis mintimis, tai reiškia, kad jūs suprantate, kad tai, ką jie sako jiems yra svarbu. Kai paaugliai jaučiasi išgirsti ir suprasti, jiems lengviau išgirsti tėvų išsakomas mintis. Aktyviai klausytis nėra lengva. Mūsų smegenys geba apdoroti informaciją kur kas greičiau nei mes kalbame, todėl neretai klausydamiesi pašnekovo pradedame galvoti apie kitus dalykus. Aktyviai klausytis reikia mokytis, tai yra įgūdis.
• Sutarkite, kad nesutariate. Paauglystės laikotarpiu labai dažnai ima nebesutapti tėvų ir vaikų nuomonės, kas neretai sukelia įtampą jų tarpusavio santykiuose. Įtampą padeda mažinti susitarimas tarp tėvų ir vaikų, kad jie pripažįsta, jog nesutaria dėl tam tikrų dalykų -„susitarkime, kad nesutariame“. Tai reiškia, kad mes sutariame, jog galime turėti skirtingas nuomones. Visada galima išreikšti savo nuomonę, tačiau kiekvienam reikia sau sąžiningai pripažinti: ar aš tikrai noriu suprasti kito požiūrį, o gal tik noriu įtikinti kitą, kad mano požiūris yra vienintelis. Kartais išties sunku tokiai pagundai nepasiduoti.
• Neduokite patarimų, o padėkite atrasti sprendimus. Vietoj patarimų, kurie gali skambėti, kaip įsakymai ir kurstyti konfliktą, – užduokite klausimus, pvz.: Kaip tu galvoji? Klausimai padeda patiems paaugliams atrasti būdus problemoms spręsti. Jei jaunuolis yra susierzinęs ar įtampoje, jam gali būti sudėtinga rasti sprendimą. Todėl svarbu palaukti, kol paauglys nurims (ta pati taisyklė tinka ir tėvams!). Limbinė sistema (emocijos) blokuoja priekinę smegenų žievę (mąstymo dalį). Jei jaučiate, kad įsivelsite į ginčą – sustokite. Duokite laiko paaugliui nusiraminti ir vėliau parašykite įvardinti jų siūlomų sprendimų, prašymų, norų pliusus ir minusus. Įprastai paaugliai dažniau pervertina savo galimybes, nenumatydami galimų neigiamų pasekmių.
• Nepriekaištaukite, o padėkite suprasti veiksmų prasmę. Paaugliai susiduria su daugybę pokyčių, kurie juos trikdo, sekina ir verčia jaustis izoliuotais. Tėvai gali paaugliams paaiškinti vykstančius procesus jų kūne, smegenyse (darančius įtaką emocijų proveržiams) ir tokiu būdu suteikti jiems aiškumo. Pavyzdžiui, daug tyrimų rodo, kad paauglių smegenys interpretuoja emocines išraiškas kitaip nei suaugusiųjų. Kai suaugusieji interpretuoja emocijas, dirba priekinė smegenų žievė. Ji padeda suprasti, įvertinti kito žmogaus siunčiamus signalus, taip pat atsakinga už planavimą, pasekmių apsvarstymą. Kai paaugliai interpretuoja emocijas, labiausiai dirba migdolinis kūnas. Jis skatina impulsyvius, instinktyvius atsakus. Priekinė smegenų žievė iki 24 m. amžiaus dar nebūna pilnai susiformavusi.
• Nekontroliuokite, o stiprinkite ryšį. Vaikui augant ir tampant vis savarankiškesniam turi keisti ir Jūsų kaip tėvų vaidmuo rūpinantis vaiku. Mažam vaikui globa suteikia saugumo, o paaugliui per didelė globa mažina jo savarankiškumą ir norą imtis atsakomybės.  Todėl svarbu yra išlaikyti pusiausvyrą tarp vaiko stebėsenos (kontrolės) ir jam suteikiamo savarankiškumo bei veiksmų laisvės lygmens (atsakomybės). Tam, kad šį pusiausvyra būtų išlaikyti, paaugliai turi jausti, kad tėvai visada jiems padės ir rūpinsis, kas benutiktų, kitaip tariant paaugliui suklydus – jo neatstums. Tėvų gebėjimas remti, paguosti vaiką dėl jo klaidų ir susivaldyti užuot kaltinus stiprina vaiko pasitikėjimą vaikais ir padeda kurti su juo artimą ryšį. Pavyzdžiui, kai vaiko pažymiai prastėja, tėvai daugiau turėti pasidomėti, kokios priežastys trukdo jam mokytis ir kaip jis pats jaučiasi dėl to užuot moralizavę, grasinę pasekmėmis (kad nebeleis susitikti su draugais, atims kompiuterį ir pan.) ir kartu svarstyti ar siūlyti pagalbą sprendžiant susidariusią situaciją.

Tėvams, auginantiems paauglius, prireikia nemažai kantrybės šiame laikotarpyje. Reikia nepamiršti, kad paauglystė yra mokymosi laikotarpis ir normalu, kad tuo metu kyla nesklandumų. O artumu, pagarba ir pasitikėjimu grįstas santykis padeda lengviau išbūti su kylančiais sunkumais.

 

 

Naudota literatūra:

• Young K. Teenage Flare-Ups: What You Need to Know to Make a Difference. Priega internete: https://www.heysigmund.com/understanding-and-avoiding-teenage-flare-ups/
• Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius, 2007.

 

Šeimos santykių institutas kartu su socialiniais partneriais prisideda prie pasaulinės 16 aktyvumo dienų prieš smurtą akcijos ir kviečia kiekvieną asmeniškai prisidėti prie pozityvių, palaikančių (rūpestingų) ir sveikų santykių kūrimo bei palaikymo visuomenėje.