Tėvystė vaikui pasiekus paauglystę: ko tikėtis ir kaip reaguoti?

Psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė

 

Paauglystėje vykstantis lytinis brendimas sukelia daug pokyčių vaikui – ir jums, kaip tėvams.

Lytinis brendimas yra greito smegenų vystymosi metas ir turi įtakos paauglių bendravimui su kitais, jų tapatybe ir emocijų išreiškimu.

Brendimas yra eilė natūralių pokyčių, kuriuos išgyvena kiekvienas vaikas. Kai kurie paaugliai ir jų šeimos sunkiau priima ar net priešinasi šiems pokyčiams, o kiti išgyvena šį laikotarpį be didesnių rūpesčių. Tik nedidelė dalis vaikų patiria stiprią sumaištį šiame savo raidos etape.

Kaip tėvai ar globėjai, jūs galite geriausiai padėti savo į paauglystę įžengusiam vaikui, nes geriausiai pažįstate savo vaiką, žinote jo asmenybės ypatumus ir suprantate, kas gali jam padėti.

Palaikantis ir aiškus bendravimas, tėvų ir kitų suaugusiųjų pavyzdžiai, jų parama ir supratimas bei ribų persvarstymas gali padėti tėvams ir paaugliams įveikti šį pokyčių laikotarpį.

 

Ko tikėtis prasidėjus lytiniam brendimui?

Paauglystėje vykstantis  lytinis brendimas pasireiškia fiziniais, seksualiniais, socialiniais ir emociniais pokyčiais. Lytinis brendimas prasideda, kai dėl pokyčių jūsų vaiko smegenyse lytiniai hormonai išsiskiria:

• kiaušidėse (dažniausiai apie 10 ar 11 metų, bet gali svyruoti nuo 8 iki 13 metų);
• sėklidėse (dažniausiai apie 11–13 metų, bet gali svyruoti nuo 9 iki 14 metų).

Yra sunku numatyti, kiek laiko jūsų vaikas išgyvens brendimą – jis gali trukti nuo 18 mėnesių iki 5 metų. Genetiniai, mitybos ir socialiniai veiksniai lemia, kada prasideda brendimas ir kiek jis trunka.

 

Brendimo metu daugumai vaikų gali būti:

• riebi veido oda (galimai spuogų);
• padidėjęs prakaitavimas ir sustiprėjęs kūno kvapas (dažnas prausimasis ir dezodorantų naudojimas);
• riebūs plaukai, kuriuos pradedama dažnai plauti;
• augimo šuolis (apie 11 cm per metus mergaitėms ir iki 13 cm per metus berniukams). Po šio pagrindinio augimo spurto paaugliai ir toliau auga maždaug nuo vieno iki 2 cm per metus;
• augimo netolygumas (kai kurios kūno dalys, pvz., galva ir rankos gali augti greičiau nei galūnės ir liemuo). Kūnas ilgainiui išsilygina.

 

Emociniai pokyčiai paauglystėje

Paauglystėje nuotaikos pokyčiai, energijos lygio ir miego įpročių svyravimai yra normali raidos dalis, kaip ir svyravimai tarp siekio elgtis nepriklausomai ir noro sulaukti tėvų paramos. Tai gali sukelti sunkumų tėvų ir vaikų santykiuose. Svarbu prisiminti, kad šie emociniai pokyčiai yra svarbi jūsų paauglio augimo dalis.

Brendimo metu fiziniai, hormoniniai ir emociniai pokyčiai taip pat gali sukelti elgesio pokyčius – paauglys gali pradėti kitaip bendrauti su šeima ir draugais. Pavyzdžiui, iki tol buvęs meilus ir daug bendraujantis vaikas gali pradėti elgtis atžagariai, mažiau bendrauti, daugiau laiko leisti savo kambaryje. Arba, priešingai, buvęs uždaresnis vaikas, pradeda ieškoti socialinių ryšių už šeimos ribų, užmezga daug įvairių pažinčių. Kiti paaugliai gali jaustis nusivylę, kai negali pasiekti savo tikslų ir dėl to patirti neigiamų emocijų.

Jūsų vaikas turi sukurti savo tapatybę ir todėl jam reikia plėsti pažinimo ribas už savo šeimos ribų. Paaugliai mezga naujas draugystes, jungiasi į įvairias grupes ir taip kaupia patirtį apie santykius. Jie nori išmėginti įvairias veiklas ir mokosi įveikti neišvengiamus iššūkius, kurie gali kilti, kai paauglys praplečia savo socialinio pasaulio supratimą. Paaugliai, mokydamiesi atsiskirti ir tapti individualia, atskira nuo tėvų, asmenybe, neretai pradeda abejoti tėvų draudimais ir taisyklėmis. Jie mėgina išsikovoti savo, kaip atskiro savarankiško asmens erdvę, o suaugusieji tai dažnai pavadina tik ribų laužymu.

Brendimas ir paauglystė yra laikas, kai vaikai tampa savarankiškesni (pavyzdžiui, patys atvyksta į mokyklą ir iš jos). Jie taip pat gali ieškoti daugiau atsakomybės, pavyzdžiui, užimti vadovaujančias pareigas mokykloje arba susirasti darbą ne visą darbo dieną.

Kartu paaugliai gali pradėti tyrinėti savo seksualinę ir lytinę tapatybę susitikinėjant su patinkančiais bendraamžiais (ir ne tik) ir mezgant romantiškus santykius. Šis savęs ir aplinkos pažinimas yra mokymasis, kuriame įgyta patirtis sukuria pagrindą paaugliui suprasti, kaip atpažinti nesveikus santykius ir kaip užmegzti sveikus santykius, kurie vystysis visą suaugusiojo gyvenimą.

Paaugliai ir jaunuoliai taip pat gali būti jautrūs savo išvaizdai ir kūno pasikeitimui. Privatumas ir asmeninė erdvė jiems gali tapti labai svarbu. Vieną dieną jie gali jausti, kad „viskas sugriuvo ir viskas yra nesąmonė“, o kitą dieną jaustis pakylėti ir žavėtis viskuo, kas juos sudomina.

Šie socialiniai ir emociniai pokyčiai yra normali asmens raidos dalis, kuri dažniausiai praeina sklandžiai kartu ugdant paauglių ir jaunuolių sprendimų priėmimo įgūdžius ir mokantis atpažinti bei suprasti savo veiksmų pasekmes.

 

Dėl ko pasikeičia paauglio nuotaika?

Paauglystėje sparčiai vystosi smegenys. Nors 6 metų vaiko smegenys tampa beveik tokio dydžio kaip suaugusiojo, jos dar nėra visiškai susiformavusios ir neveikia kaip suaugusiojo smegenys. Vaikui augant vyksta smegenų perstruktūravimas, kuris dažniausiai suintensyvėja paauglystėje ir 20-ies metų viduryje.

Pagrindinis pokytis, kuris vyksta paauglio smegenyse, yra, kad kai kurios nervinės jungtys sustiprėja, o kitos susilpnėja. Tai reiškia, kad paauglio smegenų sritis, atsakinga už informacijos apdorojimą tampa veiksmingesnė. Tačiau smegenų dalis, kuri reguliuoja sprendimų priėmimą (priekinė kaktinės skilties žievė) vystosi vėliau. Ši smegenų dalis atsakinga už jūsų vaiko gebėjimą planuoti ir galvoti apie savo veiksmų ar impulsų pasekmes bei spręsti problemas. Kadangi ši smegenų dalis pasikeičia vėliausiai, paauglių elgesys dažnai atrodo impulsyvus ir nekontroliuojamas. Kartais jis gali pasirodyti net agresyvus.

 

Kaip atskirti, ar paauglio nuotaikos svyravimai yra normalūs?

Nuotaikos svyravimai yra normalūs ir tikėtini paauglystėje. Tačiau tėvai turėtų stebėti savo vaiko emocijas, nes ilgai trunkantys nuotaikos pokyčiai gali būti rimtesnių, pavyzdžiui, psichikos sveikatos problemų, požymis.

Yra 3 pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti norint įvertinti, ar vaiko nuotaikos svyravimai yra ne tik laikini:

• Trukmė – atkreipkite dėmesį, ar jūsų vaiko prislėgta nuotaika trunka ilgiau nei 2 savaites.
• Sunkumas – ieškokite reikšmingų vaiko minčių, jausmų ar bendro elgesio pokyčių.
• Poveikis – ar jūsų paauglio nuotaika sutrikdo jo įprastą namų ir mokyklos gyvenimą bei santykius su draugais?

Jei nerimaujate, kad jūsų vaikas patiria daugiau nei paauglystės nuotaikų kaitą, kreipkitės pagalbos į savo šeimos gydytoją arba į vaikų ir paauglių psichiatrą.

 

Paaugliai ir socialinė žiniasklaida

Socialinės žiniasklaidos naudojimas yra paplitęs tarp paauglių ir turi daugybę privalumų, tokių kaip:

• bendravimas su draugais,
• mažesnė atskirtis,
• naujų idėjų atsiradimas.

Per didelis įsitraukimas į socialinės žiniasklaidos naudojimą gali tapti žalingu ir sukelti pavojų, pavyzdžiui:

• internetinės patyčios,
• per didelis laiko kiekis praleidžiamas internete,
• sekstingas (seksualinio pobūdžio pranešimų ar vaizdų siuntinėjimas, naudojantis kuria nors skaitmenine priemone),
• piktnaudžiavimas vaizdu (kas nors kitas dalijasi jauno asmens seksu be jo / jos sutikimo ar žinios),
• seksualiai žalingo ir netinkamo turinio poveikis, netinkamo ir galimai seksualizuoto elgesio normalizavimas.

 

Kaip tėvai gali palaikyti savo vaiką paauglystės laikotarpiu?

• Vienas geriausių būdų yra saugus ir patikimas ryšys su paaugliu – jūsų sūnus ar dukra turi būti užtikrinti, kad jūs, tėvai, esate suaugusieji, kuriais galima pasitikėti ir su kuriais galima kalbėtis sudėtingomis temomis, nebijant smerkimo ar gėdos. Domėkitės savo vaiko gyvenimu ir dalyvaukite jame ir vis priminkite jam, kad esate pasiekiami, jei jis nori pasikalbėti.
• Pagirkite savo paauglį už jo pastangas, pasiekimus ir teigiamą elgesį. Stenkitės palaikyti savo paauglių saviraišką, net jei kai kurie iš jų saviraiškos būdų jums atrodo keistai, pavyzdžiui, šukuosena arba keistas ar kitoks drabužių pasirinkimas. Jeigu paauglys nori saviraiškos, kuri gali sukelti kokius nors nuolatinius jo kūno pokyčius, pavyzdžiui, tatuiruotės, auskarai, aptarkite laikinas alternatyvas, pvz., nuimamas tatuiruotes.
• Mokykitės priimti savo vaikų privatumo poreikį. Visada pasibelskite prieš įeidami į jų kambarį. Jei gerbsite savo augančio vaiko privatumo poreikį, tai tiesiogiai sustiprins jūsų santykius su juo. Tačiau privatumo suteikimas nėra tapatus vaiko apleidimui – nuolat priminkite, kad esate pasirengę išklausyti ir padėti, kai tik dukrai ar sūnui to reikės.
• Paaugliai dažniausiai yra susirūpinę dėl savo brendimo požymių, kūno formos ir dydžio. Geriausias dalykas, kurį galite padaryti, tai klausytis be smerkimo ir paaiškinti, kad kūnai būna įvairių formų ir dydžių. Užjauskite vaikus dėl pokyčių, kuriuos jie patiria, ir patikinkite juos, kad pokyčiai yra normalūs ir kad daugelis yra tik laikini. Jei jūsų vaikui dėl brendimo atsirado odos bėrimų ar spuogų, pasikalbėkite su juo, kaip jis jaučiasi. Jei tai vargina vaiką, paklauskite, ar norėtų kreiptis į gydytoją. Jūsų šeimos gydytojas gali nukreipti jūsų paauglį pas odos specialistą arba dermatologą.
• Jei jūsų vaiko branda prasidėjo ankstyvame arba vėlyvame amžiuje, tuomet jis / ji gali jaustis kitoks nei bendraamžiai. Galite nuraminti paauglį, paaiškindami, kad kiekvieno asmens raida vyksta savo tempu. Jei nerimaujate arba nesate tikri dėl savo vaiko raidos, galite pasitarti su šeimos gydytoju ar kitais specialistais, pavyzdžiui, endokrinologu, psichologu.
• Stenkitės toleruoti ilgą laiką, praleistą asmeninei priežiūrai, pvz., valandų valandas vonioje, tačiau kalbėkitės su vaiku apie racionalų šeimos laiko paskirstymą.

 

Kaip susidoroti su aštriais ginčais?

Dažnai pasitaiko, kad tėvai ir paauglys daugiau ginčijasi tarpusavyje, ir tai normalu. Tėvų gerai apgalvotos pastangos padėti paaugliams priimti teisingą sprendimą gali būti ne tai, ko jie tikisi išgirsti. Paaugliai ieško daugiau nepriklausomybės ir pradeda abejoti įvairiais požiūriais, įskaitant ir jūsų.

• Stenkitės išlikti ramūs paauglių pykčio protrūkių metu. Turėkite omenyje, kad jūsų vaikas nenori jūsų nuliūdinti ar įskaudinti; jis tiesiog gali nesuvokti, kaip jo žodžiai jus veikia. Atminkite, kad tai laikina. Konfliktas su paaugliu dažniausiai yra vienas sunkiausių ir yra ženklas, kad jūsų vaikas bręsta. Prieš kalbėdami apie problemą, palaukite, kol vaikas nurims. Vaikai mokosi, kaip reguliuoti savo emocijas pagal tai, kaip jūs reaguojate, kai namuose kyla konfliktas. Tapkite pavyzdžiu savo vaikui, parodydami, kaip tinkamais būdais reguliuoti užplūdusias emocijas ir rasti konstruktyvų konflikto sprendimą.
• Aktyviai klausykite. Skirkite laiko išklausyti savo vaiką ir parodykite jam, kad iš tikrųjų klausotės ir bandote suprasti jo požiūrį. Paaugliai labai jautrūs nepagarbai, todėl susitelkite ir kantriai išklausykite vaiko nuomonę, net kai nepritariate jai. Toks jūsų elgesys padės paaugliui nurimti.
• Būkite atviri savo jausmams. Paaiškinkite, kaip vaiko elgesys jus veikia. Tai ne tik modeliuoja konstruktyvius bendravimo būdus, bet ir padeda jūsų vaikui išmokti atpažinti kitų emocijas ir reaguoti į jas.

 

Kaip galima valdyti smurtinį elgesį?

Kartais paaugliai reaguoja įnirtingai arba agresyviai, nes jiems sunku valdyti savo emocijas. Būtina aiškiai pasakyti savo vaikui, kad smurtas ir agresija prieš bet ką yra nepriimtini ir visi turi jaustis saugūs namuose.

Jei paauglys pradeda elgtis agresyviai, atsitraukite ir paaiškinkite jam, kad galėsite tęsti pokalbį, kai jis nurims. Tai padės jiems išmokti bendrauti be smurto ir pagarbiai.

Suteikite savo paaugliui erdvės ir pašalinkite iš situacijos šeimos narį, kuris apsunkina situaciją. Taip suteiksite paaugliui laiko nusiraminti. Nustatykite tinkamas pasekmes ir mokykite vaiką, kad agresyvus elgesys ir smurtas yra nepriimtini. Taip pat pasiteiraukite apie vaiko elgesį mokykloje – gali būti, kad yra problemų su draugais ar mokytojais.

Jei jūsų vaikas nereaguoja į kurią nors iš šių strategijų, tai gali reikšti, kad yra gilesnė problema. Tokiu atveju patartina kreiptis pagalbos į savo šeimos gydytoją, mokyklos psichologą ar psichikos sveikatos specialistus. Jie gali padėti jums ir jūsų paaugliui sprendžiant, kaip susidoroti su smurtiniu ar agresyviu elgesiu.