Kviečiame skaityti straipsnių ciklą apie paauglystę
Paauglystė yra amžiaus tarpsnis, kuriame vaikas turi įgyvendinti atitinkamus raidos uždavinius, o tėvai – padėti jam, nes geriausiai pažįsta savo vaiką, žino jo asmenybės ypatumus ir supranta, kas gali jam padėti.
Kuo labiau tėvams pavyksta atpažinti bei suvokti paauglio išgyvenimus ir elgesį kaip vientisą, neišvengiamą emocinės ir fizinės transformacijos procesą, tuo labiau jie gali leisti savo vaikams tapti nepriklausomiems.
Palaikantis ir aiškus bendravimas, tėvų ir kitų suaugusiųjų pavyzdžiai, jų parama ir supratimas bei ribų persvarstymas gali padėti tėvams ir paaugliams įveikti šį pokyčių laikotarpį.
Paauglystėje gali būti abipusiai (ir suaugusiajam, ir paaugliui) sudėtinga tarpusavyje bendrauti atvirai ir sklandžiai. Tačiau supantys paauglį suaugusieji, o ypač tėvai turi stengtis palaikyti draugišką ir šiltą santykį („mylėsiu tave, kad kas ir benutiktų“). Kai paauglys mėgina atsitraukti, nenori bendrauti, tėvai turi gerbti šį poreikį, tačiau nuolat priminti, kad „mes esame čia, visada gali kreiptis, kai tau to reikės“.
Kviečiame skaityti straipsnių ciklą apie paauglystę:
