Kaip suprasti savo paauglę dukrą?
Parengė psichologė Gražina Anankienė
Paauglystė yra gyvenimo laikotarpis, pasižymintis reikšmingais fiziniais, emociniais ir socialiniais pokyčiais. Dėl vykstančių pokyčių intensyvumo ir gausos, šis amžiaus tarpsnis gali tapti išbandymu tiek paaugliams, tiek ir tėvams. Šiais laikais vaikai paauglystę pasiekia anksčiau negu ankstesnės kartos ir mergaičių fizinė branda prasideda apie 9-uosius metus, berniukų – apie 12-uosius metus. Tuo tarpu mergaičių emocinė branda dažnai atsilieka nuo fizinio brendimo, todėl joms būna sunku prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos reikalavimų.
Auginant paaugles dukras, tėvams dažnai kyla nerimas ir klausimai: „Kodėl mūsų dukra taip pasikeitė?“, „Kodėl mūsų dukra yra nuolat pikta?“ ar „Kodėl dukra mūsų nekenčia?“. Atsakant į šiuos klausimus svarbu atkreipti dėmesį į du aspektus: normalius biologinius pokyčius paauglystėje ir tėvų atreagavimo būdus, lemiančius tarpusavio santykių su paaugle dukra kokybę.
Vykstant su branda susijusiems biologiniams pokyčiams, paauglės tam tikra prasme būna įstrigusios tarp dviejų pasaulių – vaikiško ir suaugusiųjų. Tėvams svarbu prisiminti, kad mergaitės paauglystėje nors ir tampa fiziškai subrendusios, tačiau jų smegenys vis dar intensyviai vystosi ir suaugusiųjų brandą pasiekia tik apie dvidešimtuosius metus. Paauglystėje vis dar vystosi smegenų sritis, atsakinga už sprendimų priėmimą ir mergaitės yra jautresnės impulsų bei emocijų keitimuisi, joms būdingi nuotaikų svyravimai. Todėl ir paauglių mergaičių demonstruojamas prieštaraujantis elgesys dažnai nėra susijęs su nepagarba ar neapykanta tėvams, o rodo patiriamus intensyvius emocinius išgyvenimus.
Tėvų išsakomas susirūpinimas dėl paauglių mergaičių nuolatinių kovų už nepriklausomybę yra neišvengiama vystymosi dalis. Savojo „Aš“ ir autonomijos formavimas yra vienas iš labai svarbių uždavinių paauglystėje, todėl nuolatiniai paauglės prieštaravimai gali būti susiję ir su mėginimais ugdyti savo tapatybę ir savarankiškumą. Dalis šio proceso yra nesutikimas su tuo, ką paauglė suvokia kaip tėvų kontrolę ir atsispyrimas jai. Paauglės mergaitės mokosi prisiimti atsakomybę, formuoja savo vertybes ir ieško kaip priimti sprendimus ir dažnai nepriklausomybę išreiškia pasirinkdamos aprangos stilių, draugus, su kuriais leidžia laiką ir pomėgius. Žinoma, jų pasirinkimas gali neatitikti tėvų lūkesčių ir tai kelia nemažai įtampos santykiuose. Taigi, galima sakyti, kad sunkumai kylantys bendraujant su paaugle dukra dažnai nėra susiję su paauglės atsisakymu paisyti tėvų nuomonės, o vyksta intensyvių biologinių pokyčių įtakoje. Todėl, auginant paauglę, labai svarbu ieškoti pusiausvyros tarp ribų nustatymo ir leidimo jai eiti savo keliu.
Tėvams dažnai kyla dilema, kaip tinkamai nustatyti ribas ir pagrindines taisykles. Svarbu prisiminti, kad siekiant “išmokyti pamoką”, nėra būtina bausti. Griežta bausmė nėra tinkamas būdas bendrauti su paaugle dukra ir gali stipriai pabloginti situaciją. Mergaitė gali labiau atitolti nuo tėvų, jausti pyktį, neteisybę. Norėdami nustatyti aiškias ribas paauglėms mergaitėms, tėvai turėtų kartu su dukra ne tik aptarti taisykles bet ir kartu nustatyti amžių atitinkančias pasekmes, kurios įsigalios, jei bus pažeistos taisyklės. Kompromisas yra labai svarbu, kad paaugliai jaustųsi suprasti ir priimti, todėl tėvai gali parodyti pasitikėjimą savo dukra, atsižvelgdami į jos nuomonę bei bendru sutarimu kurti taisykles ir numatyti pasekmes.
Konfliktai yra kiekvienų santykių dalis, tame tarpe ir santykių su paaugle. Konflikto įkarštyje dažnai užvaldo emocijos ir ne tik paauglės, bet ir tėvai nustoja klausyti ir keliant balsą siekiama kovoti už savo tiesą. Kai prarandama savikontrolė, pasakoma daug netinkamų dalykų ir ardomas ryšys su dukra. Jei tėvams pavyksta klausytis ir pamatyti dalykus iš savo paauglės dukros požiūrio taško, kuriamas supratimo tiltas, kuris tęsis visą likusį gyvenimą. Tėvams siekiant padėti paauglei ugdytis savikontrolę, reikia pradėti nuo emocinio saugumo užtikrinimo bei mokymo paauglę išreikšti savo poreikius ir jausmus „nepuolant kitų“. Dažnai paaugliams reikia laiko ir erdvės, kad galėtų susitaikyti su emocijomis ir nurimti, todėl naudinga kartu mokytis sustojimo ir atsitraukimo technikų. Taigi, nesvarbu, ar tėvai susiduria su „akių vartymu“ ar pykčio priepuoliais, geriausiai nepriimti dukters elgesio asmeniškai, išlikti ramiems, rodyti tinkamą pavyzdį ir neįsivelti į kovą!
Siekiant palaikyti kokybišką santykį su paaugle dukra, bendravimas taip pat neturėtų apsiriboti vien tik taisyklių ir netinkamo elgesio aptarimais. Bendraujant kuriamas saugus ryšys, todėl domėjimasis paauglei svarbiais dalykais, atidus klausymas ir patvirtinimas jos jausmų, turi daug teigiamų aspektų, įskaitant mažesnį rizikingą elgesį ir geresnę psichinę sveikatą. Svarbu nepamiršti, kad greta pasikartojančių nepageidaujamo elgesio, visada yra ir teigiamų akimirkų. Tėvai gali sutelkti dėmesį į tai, kas veikia ir padėti jų dukrai suprasti, kad ji vertinama ir mylima, net kai viskas nelengva. Sutelkimas dėmesio į teigiamus aspektus padeda ugdyti paauglių mergaičių savigarbą ir savivertę. Paauglėms svarbu žinoti, kad jų tėvai bus šalia, kad ir kas būtų, todėl sunkiose situacijose naudinga praktikuoti besąlyginę meilę ir atjauta. Tėvų supratimas ir atjauta leidžia ne tik paauglei pasijusti išgirstai ir matomai, bet ir atjauta sau gali padėti tėvams lengviau įveikti paauglės auklėjimo iššūkius.
Greta kylančių sunkumų santykiuose su tėvais, paauglystėje mergaitės dažnai patiria ir daug streso, susijusio su santykiais su bendraamžiais. Paauglėms mergaitėms draugystė su bendraamžiais yra nepaprastai svarbi. Todėl tėvai kartais gali pasijusti atstumti, kai dukros pasirenka leisti laiką ne su šeima, o su draugais. Tačiau ryšys su bendraamžiais yra natūrali paauglio vystymosi dalis. Artimos paauglių draugystės suteikia daug naudos psichinei sveikatai, todėl mergaitėms gali būti naudinga dalyvauti paaugliams skirtose grupėse, kur saugioje aplinkoje galėtų tyrinėti savo tapatumą ir ugdyti reikalingus įgūdžius. Grupiniuose užsiėmimuose paauglės gali užmegzti ryšį su bendraamžėmis, patiriančiomis panašias situacijas. Tai skatina narių empatiją ir supratimą, kartu teikiant vertingą paramą. Grupiniai susitikimai naudingi paauglėms, nes padeda mokytis efektyviau spręsti sudėtingas problemas, tokias kaip bendraamžių spaudimas, tapatybės formavimas, emocinis reguliavimas ir kiti specifiniai psichinės sveikatos iššūkiai. Paauglių grupėse dalyvavimas diskusijose gali gerinti bendravimo įgūdžius, didinti savigarbos lygį, gerinti streso valdymą. Dirbdami kartu palankioje aplinkoje, paaugliai gali užmegzti prasmingus ryšius su bendraamžiais ir įgyti naudos iš kokybiško bendravimo.
Dalyvavimas grupėje gali būti naudinga priemonė, padedanti paaugliams įveikti raidos iššūkius.
Literatūra
- Salman, A. (2024). Benefits of Teen Group Therapy. Prieiga internete: https://clearbehavioralhealth.com/teen-group-therapy/
- Kumar, K. (How Do I Deal With My 14-Year-Old Daughter? Prieiga internete: https://www.medicinenet.com/how_do_i_deal_with_my_14-year-old_daughter/article.htm
- Hemmen, L. (2012). Parenting Teen Girls. Prieiga internete: https://www.psychologytoday.com/intl/blog/teen-girls-crash-course/201205/parenting-teen-girls
- Dealing with a Difficult Teenage Daughter: A Parents’ Guide (2024). Prieiga internete: https://www.newportacademy.com/resources/restoring-families/dealing-with-difficult-teenage-daughters/