Tėvų bendradarbiavimas: svarbus tiek kartu, tiek atskirai
Parengė psichologė Indrė Marcinkevičienė
Bendradarbiavimas šeimoje yra itin reikalingas, siekiant užtikrinti esminius šeimos poreikius. Jis padeda pasidalinti bendra atsakomybe, džiaugsmu, rūpesčiais, išspręsti iškilusius iššūkius. Tai taip pat sustiprina ryšį tarp visų šeimos sistemos dalių: vaiko, mamos ir tėčio. Šį kartą mes daugiau pakalbėsime apie tai, kuo jis svarbus tėvystėje auginant vaiką, kokią teikia naudą tiek vaikui, tiek jo tėvams.
Kaip suprantame tėvų bendradarbiavimą?
Bendradarbiavimas tėvystėje – tai tėvų tarpusavio bendravimas, padedantis išspręsti iškilusius sunkumus vaiko kasdieniame gyvenime, atliepti reikšmingus vaiko poreikius (jaustis saugiam, mylimam, priimtam, realizuoti savo augančią asmenybę). Vaikas jaučiasi saugus ir mylimas žinodamas, kad abu tėvai tariasi dėl jo mokyklos klausimų, stovyklų, dalyvauja jam svarbiuose varžybose ar renginiuose, laikosi vieningo požiūrio į technologijas, mitybą, miegą, sportinį aktyvumą, poilsį ir kt.
Tėvams nėra lengva bendradarbiauti vienas su kitu auginant vaiką pilnoje šeimoje. Dažnai tėvai būna ne vienodai įsitraukę į dalyvavimą vaiko gyvenime, pasiskirstę ne vienodai tiesiogininėmis atsakomybėmis susijusiomis su vaiku (kas vaiką prižiūrės, praleis daugiau laiko, ruoš kartu namų darbus ir kt.). Atsakomybių pasiskirstymas, įsitraukimas bei bendradarbiavimas yra dar didesnis iššūkis ir ką tik išsiskyrusiems partneriams, kuriems pasikeičia jų tarpusavio vaidmuo vienas kito gyvenime, bet tuo pat metu išlieka bendra atsakomybė ir toliau rūpintis vaiku. Išsiskyrę tėvai dažnai turi įveikti daug stiprių jausmų, kad išmoktų vienas į kitą žiūrėti tik kaip į savo mylimo vaiko mamą ar tėtį ir pasidalinti tik rūpesčiais susijusiais su vaiku. Bet tiek šeimose, kur abu tėvai gyvena kartu susituokę ar nesusituokę, tiek išsiskyrusiose šeimose tėvų bendradarbiavimas išlieka vienodai svarbus.
Ką suteikia tėvų bendradarbiavimas vaikui?
Pirmiausia – sveiką, saugią ir stabilią aplinką. Bendrų susitarimų laikymąsis, vieningi reikalavimai, nuosekli rutina padeda vaikui jaustis saugiai ir žinoti, ko tikėtis kasdien. Tai vaikui suteikia pastovumo ir prognozuojamumo pojūtį. Saugumo jausmas yra itin svarbus sveikai vaiko asmenybei vystytis, vaiko akademinei sėkmei.
Antra, stebėdami tėvų tarpusavio komunikaciją vaikai mokosi bendravimo įgūdžių. Kai tėvai bendradarbiauja ir gerbia vienas kitą, vaikai mokosi aiškiai reikšti savo jausmus ir aktyviai klausytis. Stebėdami pagarbiai bendraujančius ir kartu dirbančius tėvus, vaikai įgija įgūdžių kaip spręsti tarpasmenines problemas, atsižvelgti į kitų poreikius. Vaikai mokosi išgirsti draugą, įsiklausyti į jo žodžius, suprasti jo poziciją, atjausti, ieškoti bendro abiems naudingo sprendimo. Tėvų bendradarbiavimas moko vaikus lankstumo santykiuose, empatijos. Stebėti tėvų tarpusavio bendravimo modeliai padeda vaikams geriau pažinti bendraamžius ir užmegzti artimesnes draugystes. Išsiskyrusiose šeimose tėvų tarpusavio komunikacijos gali būti mažiau, bet ir šiuo atveju labai svarbu, kad esama komunikacija būtų vieninga bei pagarbi buvusiam partneriui. Taip vaikai mokosi pagarbaus bendravimo su kitu žmogumi.
Ir trečia, bet ne ką mažiau svarbu, tėvų tarpusavio bendradarbiavimas padeda vaikui suvokti ir priimti ribas. Vienodos nustatytos taisyklės, reikalavimai bei pareigos padeda vaikui sumažinti vidinę sumaištį, suteikia saugumo ir gali paskatinti tinkamesnį elgesį. Vaikas rečiau išbandinės taisyklę, jei žinos, kad abu tėvai vienodai yra vienodai susitarę dėl konkrečių taisyklių ir jų nesilaikymo pasekmių (pvz. nesvarbu ar paklaus mamos ar tėčio, naudojimosi kompiuteriu laikas bus tas pats, miegoti turės nueiti tuo pačiu metu, abu tėvai vienodai sureaguos apie gautą neigiamą pažymį mokykloje ir kt.). Vaikas tiksliai žino, ko iš jo tikimasi, todėl jis bus drausmingesnis ir labiau nuspėjamas.
Ką bendradarbiavimas suteikia tėvams?
Bendradarbiavimas suteikia aiškumo ir saugumo tėvystėje. Tėvai labiau pasitiki savo jėgomis bei žino kaip vieną ar kitą auklėjimo situaciją sprendžia esamas ar buvęs partneris, kas veikia vienu atveju, ir kas visiškai neveikia kitu. Tai taip pat suteikia žinojimo, kad auginant vaiką nesi vienas, ir vaiko auklėjimo klausimais visada gali pasidalinti ar pasitarti su kitu.
Kitas svarbus dalykas – bendradarbiavimas padeda tėvams planuoti ir organizuoti savo laiką, rasti daugiau laiko sau. Lygiavertiškas įsitraukimas į vaiko auklėjimą padeda pasidalinti bendra atsakomybe bei rasti laiko patenkinti savo poreikius. Tai ypač svarbu tiek pilnose šeimose, tiek išsiskyrusiose, kuomet dažnam iš tėvų nevisuomet drąsu paskambinti buvusiam sutuoktiniui ir paprašyti pagalbos vienoje ar kitoje vaiko priežiūros situacijoje.
Nors dalintis kasdieniais iššūkiais tėvystėje nėra paprasta, tai labai svarbu – ir vaiko, ir tėvų emocinei gerovei. Susitarimai, dalinimasis ir aiškumas dėl kiekvieno veiksmų mažina ir tėvų, ir vaikų kasdienį stresą. Bendradarbiavimas tėvystėje padeda kurti sveikesnę vaiko aplinką, aiškiau pasiskirstyti vaidmenimis ir rasti laiko sau.