Emocinių kompetencijų reikšmė poros santykiuose
Psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė
Šiais laikais smurtas porose yra labiausiai nerimą kelianti tarpasmeninio smurto forma. Tai netgi gali būti laikoma visuomenės sveikatos problema. Nors smurto mastas yra toks pat didelis, kaip ir didelės yra nukentėjusiųjų patirtos agresijos pasekmės, tačiau vis dar daugiausia dėmesio sutelkiama tik į fizinį šios problemos aspektą. Taigi psichologinės prievartos pasekmių vertinimas nustumiamas į antrinę plotmę, ignoruojant tai, kad tyrimai ir praktika rodo, kad psichologinės agresijos pasekmės yra panašios ar net didesnės už fizinio pobūdžio smurto pasekmes. Be to, juk psichologinę agresiją yra sunkiau nuspėti bei sudėtingiau užkirsti kelią jai. Dėl šios priežasties vis dar nėra bendro sutarimo, kokie elgesio modeliai tiksliai apibrėžia psichologinį smurtą.
Tačiau tarp ryškiausių psichologinio smurto savybių galime išskirti tokias apraiškas kaip įžeidinėjimai, kritika, pažeminimai, menkinimas ar pajuoka tiek viešai, tiek privačiai, socialinė ir ekonominė izoliacija, pasikartojantys grasinimai nutraukti santykius arba siekti skyrybų, grasinimai išnaudoti asmenį ar jų artimuosius ir susiję su tam asmeniui brangių dalykų – daiktų ar gyvūnų – sužalojimu ar sunaikinimu, kurie kenčiančiam nuo smurto asmeniui gali sukelti psichologinę traumą.
Toks elgesys, kaip manipuliavimas informacija, emocinis apleidimas / nepriežiūra, smurto neigimas ir visiškas kaltės suvertimas nukentėjusiajam (-ai), gali būti vertinimas kaip paslėptos psichologinės prievartos porose apraiškos.
Tyrimai teigia, kad psichologinis smurtas dažniau pasireiškia porose, kuriose partneriams trūksta emocinės kompetencijos ar tokių partnerio įgūdžių kaip empatija, savikontrolė ir bendradarbiavimas, todėl atsiranda smurtinė santykių dinamika, o ypač konfliktų metu.
Psichologinės prievartos porose apraiškos pradeda ryškėti artimų santykių (ikivedybinių santykių) metu ir galima pastebėti šias jos apraiškas: sumenkinimai, priekaištai, empatijos ar paramos trūkumas, neigiamas vertinimas, kritikavimas, taisymas, įžeidžiantys reikalavimai ir kaltinimai.
Kodėl sunku pakankamai anksti, dar draugystės pradžioje atpažinti psichologinį smurtą? Nes nėra pastovaus elgesio repertuaro. Atvirkščiai, psichologiškai smurtaujantys asmenys gali elgtis labai įvairiai: kurį laiką manipuliuoti santykiais, pavyzdžiui, draugystės pradžioje (pirmus du tris mėnesius) rodyti didelį susidomėjimą ir dėmesį, o po to staiga be jokios priežasties nustoti domėtis ar tapti abejingi, nereaguoti į žinutes ar telefono skambučius. O po kiek laiko, kai apleistas iš partnerių nustoja tikėti šių santykių ateitimi, šis asmuo gali vėl inicijuoti bendravimą, vengdamas paaiškinti savo „dingimo“ priežastį, ir kurį laiką vėl elgtis meiliai bei rūpestingai.
Kai kurie asmenys gana greitai parodo savybes, pagal kurias reikia numatyti būsimus santykių sunkumus. Pavyzdžiui, jie gali nuolat prieštarauti draugo ar draugės nuomonei, nerodyti jokio susidomėjimo jo / jos interesais, mėginti suvaržyti psichologiškai ar socialiai (tarkim, reikalaujant atsisakyti kai kurių savo pomėgių, draugų, bendravimo su artimaisiais) ir dėl savo elgesio ar emocinių reakcijų apkaltinti nukentėjusįjį (-ją) – tarkim, kaltinant, kad jis ar ji nekreipia dėmesio, elgiasi iššaukiančiai, kuomet susitinka su draugais ar giminaičiais.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tokias specifines apraiškas, kaip: suinteresuotumas sumenkinti bet kokį partnerio elgesį ar požiūrį, atkaklus pasipriešinimas klausytis ir dalytis partnerio išgyvenimais bei sunkumais, nebent jis ar ji prieštarautų smurtaujančiajam. Psichologiškai smurtaujantys partneriai dažnai griežtai smerkia ir kaltina savo partnerį, kad jis / ji nepateisino jų lūkesčių, ir aštrina situaciją tol, kol išlieja savo pyktį ir asmeninę įtampą ir savo įprastu būdu pasielgia su nukentėjusiu partneriu.
Partnerio abejingumas taip pat gali būti vertinamas kaip viena ir dažnai pasitaikančių psichologinio smurto apraiškų. Abejingumas parodo emocinio įsitraukimo trūkumą, dėl kurio neįmanoma kitam iš partnerių sulaukti užuojautos, paramos ir pagarbos savo individualybei. Tuo pat metu abejingumas sukelia problemų užmezgant veiksmingą bendravimą poroje ir griauna abipusiškumo bei lygybės principus, kurie yra bet kokių santykių pagrindas.
Kokie veiksniai turi reikšmės, siekiant išvengti psichologinio smurto pavojaus? Partnerių gebėjimas:
- susidoroti su potencialiai įtemptomis situacijomis,
- priimti objektyvius, optimistiškus ir veiksmingus sprendimus (veiksmingumas),
- parodyti toleranciją, kai susiduriama su nusivylimu dėl neišsipildžiusių lūkesčių (lankstumas),
- išvengti iliuzijų (priimti sprendimus apie tikrovę, pagrįstą optimizmu be objektyvių priežasčių).
Ko tikėtis iš partnerio kuriant artimus santykius?
- Atvirumo ir skaidrumo. Turėtumėte nejausti įtampos ar nesmagumo užduodami klausimus ir sulaukdami atsakymų. Ar jums patinkantis asmuo yra atviras? Ar kviečia jus įsitraukti į savo svarbius gyvenimo įvykius bei prisijungti prie savo draugų ar šeimos? Žinoma, reikia atskirti sveikas ribas (privatumo, kurio reikia visiems) nuo slapukavimo. Atvirumas ir skaidrumas nereiškia, kad naujai sutiktas patinkantis asmuo privalo iš karto išpasakoti savo didžiausias paslaptis. Tai tiesiog reiškia, kad su šiuo asmeniu yra lengva bendrauti ir jį pažinti ramu.
- Sąžiningumo. Nereikia pasitikėtu tokiu asmeniu, kuris apgaudinėja arba meluoja. Ir kad ir kaip tas asmuo patiktų, neverta savęs apgaudinėti sugalvojant jiems pateisinimų, kodėl jie melavo. Melavimas ir kito bei savęs apgaudinėjimas nepadeda kurti sveikų santykių.
- Atsakomybės. Nuo pat santykių pradžios stebėkite, ar jums patinkantis asmuo laikosi savo pažadų ir laikosi savo įsipareigojimų? Naudinga prisiminti posakį, kad veiksmai pasako daugiau nei žodžiai.
- Noro ir gebėjimo kurti bendrystę. Ar jūsų naujas draugas ar draugė atsižvelgia į jūsų poreikius, ar elgiasi vadovaujantis tik savo interesais? Ar jam ar jai svarbu, kaip jūs jaučiatės? Jeigu jis ar ji sugeba nors ir mažais ženklais parodyti, kad galvoja apie jus ir geba pasirūpinti jumis taip, kad jaustumėtės saugiai, tai gali būti požymis, kad su tuo asmeniu verta tęsti santykius.
- Panašių vertybių. Vertybės yra labai svarbios poros santykiuose. Jų skirtumai yra vienas iš reikšmingų veiksnių, kuris neigiamai veikia santykius ir kurio dažniausiai pašalinti ar pakeisti nėra įmanoma. Jei pastebite, kad jūsų vertybės tarpusavyje išsiskiria ir jums patinkantis asmuo elgiasi neetiškai arba amoraliai, arba jums nepatinka jo ar jos moralė, tuomet santykių tęsti neverta.
Skaitykite kitus straipsnius šia tema:
Apie situacinį smurtą, kai partneriams trūksta konfliktų sprendimo įgūdžių
Pakartotiniai artimi santykiai: kaip atsigauti, kad skausminga patirtis netrukdytų naujam ryšiui?
Kviečiame dalyvauti ir būti aktyviais socialinės kampanijos dalyviais.
Daugiau informacijos apie socialinę kampaniją tel. +37069823995 arba el. p. pagalba@ssinstitut.lt
Daugiau apie sveikų santykių kūrimą ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją: