Image Alt

Šeimos Santykių Institutas

  /  Straipsniai   /  Tėvystės stresas ir jo įtaka vaikų ir tėvų santykiams

Tėvystės stresas ir jo įtaka vaikų ir tėvų santykiams

Psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė

 

Yra daug įvairių veiksnių, galinčių trukdyti tėvams tinkamai spręsti vaikų auklėjimo klausimus, tačiau tėvų / tėvystės stresas[1] yra vienas iš reikšmingiausių veiksnių. Tėvystės stresas kenkia ne tik pačių tėvų gerovei, bet ir gali pakeisti jų vaiko raidos eigą. Straipsnyje  aptarsime, kaip stresas veikia tėvystę ir kokių veiksmų tėvai gali imtis, patirdami per intensyvų stresą.

 

Kas yra tėvystės stresas?

Mokslininkai tėvystės stresą apibūdina kaip fiziologinę ir psichologinę reakciją į tėvystės vaidmens keliamus reikalavimus. Šis stresas kyla tiesiogiai dėl tėvystės vaidmens – dėl neatitikimo tarp tėvų suvokiamų įsipareigojimų tėvystės vaidmeniui ir galimybės pasinaudoti ištekliais, kurie padėtų įgyvendinti tuos įsipareigojimus – ir gali pasireikšti kaip neigiama reakcija, nukreipta į save ir į vaiką. Kitaip tariant, tėvystės stresas yra įtampa, kurią patiriate jausdami, kad tiesiog negalite susitvarkyti su situacijomis ar sunkumais kaip tėvai. Jaučiate, kad jums keliami reikalavimai yra per aukšti, o jūs neturite išteklių jiems patenkinti.

Tėvystės stresas gali būti naudingas – jis yra motyvacinė jėga, kuri suteikia energijos ir padrąsina abu tėvus naudoti jiems prieinamus išteklius, galinčius padėti įvykdyti tėvystės uždavinius. Kartu svarbu suprasti, kad psichologinis išsekimas, kylantis dėl tėvystės vaidmens sudėtingumo, yra itin svarbus veiksnys, paveikiantis vaiko ryšį su tėvais bei rizikos veiksnys suaugusiųjų ir vaikų psichikos sutrikimams vystytis.

 

Tėvystės streso priežastys

 Tėvai gali jausti įtampą dėl įvairiausių priežasčių. O kas lemia įtampą?

  • Asmeninės tėvų ir vaiko savybės bei objektyvūs šeimos gyvenimo įvykiai. Pavyzdžiui, bet kuri iš šių sąlygų:
    • bent vienas sunkaus temperamento vaikas;
    • bent vienas vaikas, kuris turi sveikatos, emocinių ar elgesio problemų;
    • bent vienas iš tėvų turi sveikatos problemų;
    • bent vienas iš tėvų turi nerealių lūkesčių tėvystei;
    • žemas socialinės paramos lygis;
    • vieniša tėvystė;
    • kūdikio gimimas.

Kokios asmeninės tėvų savybės turi reikšmės tėvystės stresui? Menkas pasitikėjimas tėvystės gebėjimais, fizinės ir psichinės sveikatos problemos (pvz., depresija, nerimas), menkas bendradarbiavimas tarp tėvų ar jo visiškas nebuvimas ir / ar tėvų tarpusavio emocinės paramos trūkumas, prieraišumo stilius, gebėjimo tvarkytis su stresu, konfliktų sprendimo ir kitų įgūdžių trūkumas gali nuolat kelti stresą tėvams. Be to, reikšmės turi patirtys, išgyventos vaikystėje. Vaikystės traumos ar patirtas toksinis stresas yra reikšmingai susijęs su tėvų požiūriu į savo vaikų elgesį.

  • Tėvų asmenybė ir kaip jie suvokia savo, kaip tėvų, vaidmenį turi reikšmės streso lygiui, kurį jie patiria savo tėvystėje. Pavyzdžiui, ar tėvai mano, kad jiems turi būti atlyginta už jų pastangas ir jų, kaip tėvų teikiamą naudą vaikams. Jei taip, vadinasi jie nuolat patiria stresą, kai jų vaikai daro klaidas, neklauso, ginčijasi ar netinkamai elgiasi. Nes šie tėvai turi nerealų lūkestį – jeigu stengiuosi, vadinasi viskas turi vykti sklandžiai. Turintys tokį lūkestį tėvai, kai jis nesipildo, patiria įtampą, kurią išlieja ant savęs (save kaltina ir graužiasi), arba ant vaikų (kaltina vaikus ir juos kritikuoja).
  • Ar tėvai mano, kad jų tėvystės vaidmuo turi įtakos jų savarankiškumui / laisvei ir neigiamai veikia jų pačių gyvenimą? Jei taip, tuomet tėvai gali jausti nuolatinį stresą ir nepasitenkinimą dėl savo tėvystės vaidmens. Žinoma, kad tėvystės pareigos pareikalauja perskirstyti asmeninį laiką ir derinti asmeninius poreikius su tėvyste. Tačiau tėvystės vaidmuo teikia ne tik rūpesčių, bet ir daug pasitenkinimo.
  • O gal tėvai yra įsitikinę, kad privalo būti veiksmingi ir sėkmingi kaip tėvai? Jų, kaip tėvų, vaidmenį formuoja pagrindinės jų mintys apie save, kitus ir supantį pasaulį. Jei tėvai turi prastą nuomonę apie save, jaučiasi bejėgiai ir nesavarankiški, negalintys valdyti savo gyvenimo, tuomet jie nepasitiki ir savo atliekamu tėvystės vaidmeniu ir dėl to gali jausti nuolatinę įtampą.
  • Išorinės sąlygos, kurios paveikia tėvų gerovę, taip pat yra svarbios. Tyrimais nustatyta, kad tėvai patiria didesnį stresą, jei: gauna mažiau subsidijų ir stokoja šeimai palankios darbo politikos; patiria socialinę atskirtį ar yra netinkama ir / ar nepakankama paramos sistema šeimai. Reikšmės turi ir šeimos finansinės problemos bei padidėjęs priešiškumas ir / ar nusikalstamumas bendruomenės aplinkoje. Kasdieniai stresą keliantys veiksniai gali būti ir aplinkos tarša, eismo spūstis ir pan.

 

Ar vaikai gali sukelti tėvams stresą? Žinoma, jie gali, ir normalu taip jaustis. Vaiko temperamentas, atsisakymas paklusti tėvų reikalavimui, patekimas į pavojingas situacijas ar ligos bei kt. gali kelti nerimą ir stresą tėvams.

Taigi, viskas, kas kelia grėsmę tėvų gebėjimui rūpintis savo vaikais – jei nerimaujate dėl savo sugebėjimo išlaikyti juos saugius ir sveikus – tai gali prisidėti prie tėvystės streso.

 

Naudinga prisiminti! Vis dėlto, svarbu suprasti, kad patiriamo streso lygis nėra jūsų vertingumo ar kompetencijos atspindys.

 

Jei jaučiate įtampą, tai nereiškia, kad esate prastesni tėvai. Tiesiog kažko yra per daug. Tai svarbu atsiminti, nes menkavertiškumo, gynybos, kaltės jausmai dar labiau padidina tėvystės stresą. Naudingiau yra mokytis atpažinti ir nustatyti konkrečius tėvystės streso šaltinius.

Pavyzdžiui:

  • Ar patiriate stresą, nes jūsų kūdikį kamuoja pilvo diegliai ir dažnai verkia, o ypač naktimis? Nes jūsų mažyliui dažnai kyla pykčio priepuoliai?
  • Arba jaučiate, kad įtampa „varo iš proto“ dėl miego trūkumo? Nes auginate vaiką, turintį specialiųjų poreikių? Nes stengiatės dirbti namuose ir kartu rūpinatės mažu vaiku?

Tik išsprendę konkrečią problemą, galite padėti sau. Tačiau pirmiausia turite pripažinti, kad stresą galima ir būtina mažinti. Tai nereiškia, kad reikia atmesti, nustumti į šalį rūpinimąsi vaikais ar kitus darbus. Svarbu, kad nesijaustumėte nuolat įsitempę, pavargę ar perdegę. Ne tik todėl, kad jūsų gerovė iš esmės yra svarbi. Bet taip pat todėl, kad tai turi įtakos jūsų tėvystei, jūsų ryšiui su vaikais ir jūsų vaikų gerovei ir raidai.

 

Kaip stresas veikia tėvystę?

Atsakant trumpai – dėl streso tėvai gali būti mažiau jautrūs savo vaikams, nes mažiau geba prisitaikyti prie jų minčių, jausmų ir poreikių. Ir tai atsispindi tėvų elgesyje ir santykyje su vaikais. Tyrimais nustatyta, kad tėvų ir vaikų smegenys „sinchronizuojasi“ / susiderina taip, tarsi jie išgyventų panašias mintis ir psichines būsenas. Tam tikra sritis kūdikio smegenyse „aktyvuojasi“, ir iškart po to aktyvumas padidėja motinos / tėvo toje pačioje specifinėje smegenų srityje. Tėvai patiria panašų susiderinimą su vyresniais vaikais, ypač bendradarbiaujant. Tyrimai rodo, kad „smegenų susiderinimas“ gali įvykti, kai tėvai ir vaikai dalijasi malonia akimirka be žodžių. Šis susiderinimas palaiko tarpusavio ryšį.

Tėvų patiriamas stresas sutrikdo šią „smegenų susiderinimą“. Jei tėvystės stresas yra pastovus, tai gali neigiamai paveikti ir tarpusavio ryšį, nes mažėja tarpusavio supratimo.

 

Kaip tėvų stresas veikia vaikus?

Nustatyta, kad stresas yra socialiai užkrečiamas. Tyrimai rodo, kad kūdikiai patiria kortizolio kraujyje padidėjimo šuolius, kai girdi tėvus garsiai ginčijantis. Tačiau trumpalaikis stresas gali nepadaryti didesnės žalos vaikui, jeigu tėvai mokysis nusiraminti ir sieks nuraminti vaiką. Nustatyta, kad tėvų emocinė šiluma ir puoselėjantys švelnūs prisilietimai (pvz., vaiko priglaudimas ar apkabinimas) gali neutralizuoti toksinio streso poveikį.

 

Tačiau kaip paveiks vaikus ilgą laiką trunkantis stresas? Ar tėvystės stresas gali pakenkti ryšiui su vaikais?

Tyrimai teigia, kad jautri, rūpestinga vaiko priežiūra yra labai reikšminga vaiko sveikatai ir palankiai raidai. Kartu yra pabrėžiama, kad dėl streso tėvai gali būti mažiau jautrūs, atšiauresni, valdingesni ar emociškai uždaresni. Taigi, jei dėl patiriamo tėvystės streso sumažėja emocinės šilumos, jautrumo ir rūpestingumo, vadinasi, vaikams to suteikiama mažiau.

Tėvystės stresas yra susijęs su iššūkiais, kylančiais atliekant tėvystės vaidmenis, tokius kaip vaiko elgesio valdymas, namų tvarkos palaikymas ir kasdienių poreikių tenkinimas. Kuo tėvai labiau suvokia šias savo pareigas kaip per daug sudėtingas, tuo jie patiria didesnį stresą. Tėvystės stresas turi įtakos vaiko elgesiui ir paveikia tėvų reakcijas į vaiko elgesį – vaikai skirtingai reaguoja ir jaučiasi, kai tėvai kalba ar kažko reikalauja ramiu tonu ir kai tuos pačius reikalavimus išsako piktai ar elgiasi atšiauriai.

Tėvų–vaiko ryšys yra abipusė sąveika tarp tėvų ir vaiko, kurios metu tėvai daro įtaką vaikui, o vaikas – tėvams. Egzistuoja abipusis ryšys tarp tėvų streso ir vaiko problemų: kai vaikai turi daugiau emocinių, elgesio sunkumų ar nusiskundimų sveikata, tėvai jaučia daugiau streso, o vaikai dėl reakcijos į tėvų stresą, kuris neigiamai veikia tėvų bendravimą ir elgesį su vaiku, gali turėti daugiau nusiskundimų dėl emocinės ar fizinės savijautos. Situacija dar pasunkėja, kai tam tikri vaiko bruožai ir elgesys pradeda kelti stresą tėvams.

Dėl patiriamos pastovios įtampos tėvai neretai taiko destruktyvias streso įveikos strategijas (pvz., raminimasis maistu ir / ar alkoholiu; emocijų protrūkiai ir pan.), kas dar padidina streso lygį. Šis tėvų streso padidėjimas kartu su vaiko elgesio reakcija į naujus stresorius gali kelti pavojų tėvų ir vaikų santykiams. Dėl to gali padaugėti konfliktų ir bendravimo problemų, mažėti tėvų palankumo ir emocinės šilumos vaikui, gali atsirasti ir / ar daugėti smurtinio drausminimo priemonių taikymo ir priešiškumo vaikui, mažėti tėvų elgesio stabilumo arba nusivylę tėvyste tėvai gali visiškai atsitraukti nuo tėvų vaidmens ir apleisti vaiką. Toks kraštutinis tėvų elgesys su vaikais vadinamas smurtu.

 

Taigi atrodo, kad tėvystės stresas gali sukelti problemų virtinę. Ką galite dėl to padaryti?

Savęs kaltinimas ar nerimas nepadės išspręsti sunkumų. Kaltės jausmas gali paskatinti jus vengti klaidų kartojimo, tačiau to nepakanka. O ypač, jei keliate sau nerealius lūkesčius, per daug reaguojate į tėvystės situacijas ar nesiimate sprendimų. Be to, nerimas ir kaltė atsakingiems tėvams yra pagrindinė streso priežastis.

Todėl ieškokite būdų, kaip mažinti stresą. Mokykitės atpažinti savo streso šaltinius. Nustatykite streso priežastis ir ieškokite problemų sprendimo, pavyzdžiui, socialinės ir ekonominės paramos, emocinės paramos ir palaikymo ar reikiamos informacijos. Informacija ir žinios padeda mums jaustis geriau – kompetentingesniems, saugesniems, stipresniems ir kūrybingesniems.

Pavyzdžiui, jei jūsų kūdikis yra dirglus ir neramus, ieškokite, kas galėtų jums padėti juo rūpintis ir  būdų, kaip jį nuraminti ir padėti jam augti emociškai sveiku. Tyrinėkite, kas padėtų kūdikiui atsipalaiduoti, pavyzdžiui, kūno padėties pakeitimas, šilto vandens pūslė, maitinimas ar švelnus masažas, ramus ir švelnus kūdikio laikymas ant rankų leidžiant jam išsiverkti. Svarbiausia, kad prisimintumėte, kad stresas ir nerimas yra užkrečiamas, todėl svarbu išlikti ramiems.

Jei jūsų vaikas elgiasi agresyviai ir nuolat prieštarauja, jums reikia įgyti veiksmingų strategijų, kaip padėti vaikui mokytis bendradarbiavimo (skaitykite straipsnį apie pozityvų drausminimą). Naudingų žinių įgytumėte ir tėvystės įgūdžių grupėse bei skaitydami leidinius „Pozityvi tėvystė“, „Pozityvios tėvystės pagrindai“.

Jei jūsų vaikas yra paauglys, kuris atrodo, prieštarauja kiekvienam prašymui, gal jums reikia daugiau informacijos apie paauglystės laikotarpio ypatumus ir bendravimą su paaugliais (Daugiau skaitykite čia).

Jūs taip pat turėtumėte imtis tiesioginių veiksmų, kad pagerintumėte savo emocinę gerovę. Jei trūksta žinių, kaip valdyti stresą, žr. šiuos patarimus, kaip susidoroti su tėvystės stresu (Tėvystės stresas: būdai jį įveikti).

 

 

[1] Paaiškinimas: sąvoka tėvystės stresas yra bendro pobūdžio, apimanti tiek tėvo (vyro), tiek motinos (moters) jaučiamą stresą, susijusį su tėvo vaidmeniu.

 

Šeimos santykių institutas kartu su socialiniais partneriais prisideda prie pasaulinės 16 aktyvumo dienų prieš smurtą akcijos ir kviečia kiekvieną asmeniškai prisidėti prie pozityvių, palaikančių (rūpestingų) ir sveikų santykių kūrimo bei palaikymo visuomenėje.