Ko netenka vaikas, kai prarandamas ryšys su vienu iš tėvų?
Parengė psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė
Šeima dažnai apibūdinama kaip svarbiausia ugdant vaikus. Beveik neabejotinai vaikai įtvirtins tas pačias vertybes ir elgesio repertuarą savo gyvenime ir šeimose. Kiekvienas iš tėvų turi savo vaidmenį vaikų gyvenime, kurie yra skirtingi, tačiau lygiaverčiai svarbūs vaiko raidai. Abiejų vaidmenų ypatumas slypi tame, kad tėtis, įdėdamas daug pastangų, nesugeba suteikti vaikams tiek, kiek geba suteikti mama, ir atvirkščiai – mama negali suteikti ar pakeisti visko, ką suteikia tėtis. Kiekvienas iš jų turi savo vaidmens ypatybes. Tėvo elgesys su mama tampa elgesio pavyzdžiu ir sūnui, ir dukrai. Jis požiūrio apie vyrus ir „vyriškumą“ šaltinis. Motina atspindi vaikams, kaip reikia rūpintis kitais, parodyti švelnumą ir meilę kitam (socialinio elgesio modelis). Tam reikia daug dosnumo ir gerumo, o dažnai ir savo poreikių atidėjimo, todėl sąvoka „mama“ ir tapo meilės bei pasiaukojimo simboliu.
Vaikams naudinga, kai abu tėvai aktyviai dalyvauja jų auklėjime, nes tai suteikia jiems įvairių požiūrių ir pavyzdžių. Kiekvienas iš tėvų pateikia savo unikalią patirtį, vertybes ir įgūdžius, idėjų ir būdų, kaip įveikti gyvenimo iššūkius, kai jų gyvenime dalyvauja abu tėvai. Ši įvairovė praturtina jų raidą ir padeda jiems tapti labiau prisitaikančiais asmenimis.
Kitas svarbus konstruktyvių ir teigiamų santykių tarp tėvų pranašumas yra tai, kad jie yra pavyzdys vaikams, kaip jie plėtoja savo santykius, o ypač tokiose sudėtingose situacijose kaip skyrybos. Tai moko juos teikti emocinę paramą, teigiamai spręsti konfliktus, būti pagarbiems ir taikiai bendrauti.
Vienas iš didelių sunkumų, kylančių dėl vieno iš tėvų nedalyvavimo vaiko gyvenime, yra prarandama galimybė vaikui pasiekti tapatumą susitapatinant su tos pačios lyties tėvu ir atskiriant nuo priešingos lyties tėvo. Vaikui reikalingi abu tėvai (ypač dėl lyčių skirtumų, vyro ir moters psichinės savasties), kurie vienas kitą papildo kaip dvi pusės, sudarančios vieną visumą. Vaikui, kurį dėl bet kokių priežasčių augina tik tėtis ar mama, tiesiogine prasme trūksta antrosios pusės. O tai gali kilti dėl įvairių gyvenimo ir asmeninių priežasčių. Tačiau lemiamas veiksnys yra abiejų tėvų atsakomybė ir asmeninis supratimas, kad jie abu turi savo svarbią ir nepakeičiamą padėtį vaiko raidoje. Rūpinimasis vaiku ir jo geriausių interesų užtikrinimas po skyrybų reiškia naujus santykius tarp vyro ir moters pasiskirstant pareigas. Didesnis tėčio įsitraukimas į vaiko gyvenimą nekelia grėsmės, o praturtina ir suteikia vyrui galimybę patirti daugiau bendravimo su vaiku. „Gero tėvo ar geros mamos“ negalima apibūdinti tik išvardijant savybes ir ypatybes, kurias jis ar ji turėtų turėti. Šie vaidmenys reiškia glaudų ryšį su socialiniais santykiais – jautrų tėčio kaip vyro ir mamos kaip moters santykį su savo vaikais ypač brendimo ir paauglystės laikotarpiu. Tėvų ar motinų įtakos trūkumas neišvengiamai daro įtaką visam likusiam vaiko gyvenimui. Tėvo vaidmuo berniukams yra toks pat svarbus, kaip ir mergaitėms savo būsimo vyro bei daro didelę įtaką kiekvieno iš vaikų individualumui. Tėvo įsipareigojimas yra toks pat būtinas kaip ir motinos įsipareigojimas.
Skyrybų procesas beveik visada padidina tėvų konfliktą, ypač kai kiti, pavyzdžiui, šeimos nariai, draugai, kiekvieno iš tėvų advokatai, pakursto jį. Tokiose situacijose vaikų poreikiai gali būti apleisti, nes tėvai daugiau dėmesio skiria tam, kad išvengti savo emocinio skausmo ar netekties arba net į suvokiamus „teisingumo“ ar keršto poreikius. Dėl šios priežasties labai svarbu rasti būdą, kaip pagarbiai ir kuo taikiau išsiskirti.
Kas dažniausiai padeda tėvams sėkmingiau įveikti skyrybų skausmo patirtį ir padėti vaikams prisitaikyti? Tai gebėjimas pažvelgti į skyrybų procesą ne kiek iš „teisių“ perspektyvos, o jų pasekmių šeimai apsvarstymas ir supratimas. Pavyzdžiui, apsvarstant, kas gali nutikti vaikams, jeigu jų galimybės bendrauti su vienu iš tėvų labai sumažės; kas nutiks, jei mama viena prisiims didžiąją dalį rūpinimosi vaikais pareigų, o tėvas kaip ir anksčiau prisiims tik „ekonominį vaidmenį“: kaip tai paveiks santykius tarp tėvų bei kiekvieno iš tėvų santykį su vaikais; kaip tėčiams po skyrybų būtų galima prisiimti / suteikti įvairesnių ir reikšmingesnių vaidmenų jų vaikų gyvenime ir pan.
Kadangi abu tėvai atlieka reikšmingus, bet skirtingus vaidmenis ir turi skirtingus santykius su savo vaikais, priimant sprendimus dėl rūpinimosi vaikais po skyrybų gali būti geriau sutelkti dėmesį į santykių su kiekvienu iš tėvų palaikymą, o ne tik į pagrindines jų priežiūros užduotis, tokias kaip valgio ruošimas, apsirengimas, maudymas ir vežiojimas į ugdymo įstaigas, kurias gali lengvai atlikti bet kuris iš tėvų. Ši dalis pareigų yra svarbi veikla (o kai daugelį jų tenka atlikti tik vienam iš tėvų, jos tampa našta), tačiau ji atliekama dėl vaiko, o ne su vaiku. Ši veikla neatspindi kiekvieno iš tėvų santykių su vaiku prasmės ir svarbos, kurias įvertinti daug sunkiau, o ypač tuo metu tėvams išgyvenant savo sielvartą dėl skyrybų. Skyrybos dažniausiai abiem tėvams sukelia nusivylimo ir nesėkmės pojūtį, kad toks reikšmingas „projektas kaip šeima“ nenusisekė. Susitelkimas į tėviškus vaidmenis ir rūpestį apsaugoti vaikus nuo tikrojo kito iš tėvų praradimo padeda tėvams apraminti šį savo nesėkmės išgyvenimo jausmą ir suteikia naujos vilties gyvenime.
2024 m. įgyvendinamas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas, kurio metu teikiamos nemokamos kompleksinės paslaugos konfliktiškas skyrybas išgyvenantiems tėvams ir jų vaikams. Registracija ir detalesnė informacija tel. +370 698 23995, +37037750935.